Juoduogis šeivamedis Šeivamedinių šeimos daugiametis krūmas ar medis. Jaunų šakelių žievė žalsva, su daugeliu karpelių, maloniai kvepia. Senesnių šakų žievė suaižėjusi, pilkai ruda. Šerdis minkšta, stora, balta. Lapai priešiniai, ilgi, stambiai pjūkliškai dantyti. Žiedai susitelkę skėtiškuose tankiuose žiedynuose, išsidėsčiusiuose šakučių viršūnėse. Žiedai žydėjimo metu statūs, vėliau nusvirę, gelsvai balti, maloniai kvepiantys. Vaisiai – apvalūs juodai […]
Bruknė Viržinių šeimos daugiametis visada žaliuojantis iki 30 cm aukščio krūmokšnis. Šakniastiebis šliaužiantis, stiebai statūs, šakelės apaugusios pilkšvais plaukeliais. Lapai atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, buki, stori, odiŠki, tamsiai žalia viršūne ir šviesiai žalia, taškuota apatine puse, užsirietusiais žemyn kraštais. Žiedai maži, baltai rausvi varpeliai, susitelkę viršūninėse kekėse. Uogos raudonos, miltingos, saldžiarūgštės. Prinoksta rugpjūčio mėnesį. Auga
Vienapiestė gudobelė Erškėtinių šeimos daugiametis dygliuotas krūmas. Dekoratyvus, gražiai žydi baltais arba rausvais žiedais, susitelkusiais skėtiškuose žiedynuose. Vaisiai nedideli, kiaušiniški arba elipsiški, rusvai arba tamsiai raudoni. Jų kvapas nestiprus, malonus, skonis salsvas. Po minkštimu slepiasi iki 5 kauliukų su sėkla. Auga upių šlaituose, pakriaušėse, miškuose, pamiškėse, krūmuose. Dažnai auginama parkuose ir sodybose. Vaistams renkami žiedai
Smiltyninis šlamutis Graižažiedžių šeimos daugiametis žolinis augalas. Neaukštas, visas padengtas švelniu sidabriniu pūkeliu. Lapai linįjiški arba linijiškai lancetiški, bekočiai, pražanginiai. Stiebo viršūnėje auksiniai, citrininiai, kartais oranžiniai rutuliški žiedų graižai susitelkę į skėtiškas šluoteles. Žydi nuo liepos iki rugsėjo. Auga sausose smėlėtose vietose: šlaituose, pamiškėse, palaukėse, dirvonuose ir miškų aikštelėse. Paplitęs visoje respublikoje. Vaistams renkami tik
Sėkloms renkami ankstyvųjų sveikų ir derlingų augalų vaisiai nuo pirmosios ir antrosios žiedinių kekių. Augalai iš anksto pažymimi ir stebimas vaisių brendimas. Sėkloms tinkamiausi prinokę, bet nepernokę vaisiai, todėl paraudę jie nuskinami. Prinokę pomidorai nuplaunami, nusausinami, perpjaunami skersai, iš sėklinių kamerų šaukšteliu arba medine lazdele išimamos sėklos ir sudedamos j stiklinį, molinį arba emaliuotą indą.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiai – pomidorų nokimo ir skynimo metas. Šiuo metu svarbiausia pagreitinti pomidorų nokimą ir apsaugoti nuo puvimo. Ir dabar reikia skabyti atžalas, nereikalingus lapus, nugnybti visų derančių kekių viršūnėles, nuskinti visas žiedines kekes, ant kurių vaisiai jau nespės užaugti. Žemaūgių veislių kekes su vaisiais reikia atsukti į saulės pusę. Rugpjūčio 1-5 d.
Sėja ir daigų priežiūra Pomidorų sėklos iš karto sėjamos į puodelius, jų nereikia dar kartą persodinti. Tai apsaugo daigus nuo virusinių susirgimų. Kadangi naudojamos sėklos, kurios sėjamos tik auginti lauke arba pačių sodininkų išaugintos, jos neatsparios virusinėms ligoms, ypač tabako mozaikos virusui, todėl persodinant į lysvę, daigai turi mažas šakneles ir į žaizdeles gali patekti
Karpotasis beržas Karpotasis beržas – beržinių šeimos medis. Visi mėgsta skanią ir naudingą beržų sulą, bet tai, kad beržai gydo daugelį susirgimų, žino ne visi. Liaudies medicinoje vaistams vartoja beveik visas karpotojo beržo dalis. Tokių pačių gydomųjų savybių turi ir žemaūgis, plaukuotasis bei kitos paplitusios beržų rūšys. Vaistams vartojami beržų pumpurai ir lapai. Lapuose yra
