Skėtinė širdažolė Neaukštas gencijoninių šeimos dvimetis arba vienmetis augalas. Šaknis liemeninė, šakota. Stiebas keturbriaunis, plikas, dažniausiai vienas. Pamatiniai lapai susitelkę į skrotelę, pailgi arba kiaušiniški. Stiebiniai lapai priešiniai, bekočiai, lancetiški. Rausvas arba raudonas žiedynas sudaro skėtiškas šluoteles viršūnėje. Žiedyno žiedai visi tame pačiame aukštyje. Žydi nuo liepos iki rugsėjo. Sėklos subręsta rugpjūčio mėnesį. Paplitusi visoje […]
Paprastasis raudonėlis Lūpažiedžių šeimos daugiametis vaistinis augalas. Tai aukšta, gražiai žydinti ir stiprų, malonų aromatą turinti žolė. Iki 90 cm siekiantis šakniastiebis šakotas, dažnai šliaužiantis. Lapai priešiniai, nežymiai dantyti, su peršviečiamais taškeliais. Žiedai susitelkę pažiedžių pažastyse, smulkūs, dvilūpiai, purpuriniai, kartais alyviniai. Paprastasis raudonėlis žydi visą vasarą. Auga pamiškėse, krūmuose, retuose miškuose, šlaituose ir sausose pievose.
Paprastasis Šaltekšnis Šaltekšninių šeimos aukštas krūmas arba medis. Šakos pražanginės, nedygliuotos. Jaunų šakelių žievės išorinė pusė ruda su violetiniu atspalviu, lygi, blizganti, apaugusi baltomis pailgomis karputėmis. Žiedai žalsvi, po kelis susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – kaulavaisis, kuris nokdamas pasidaro raudonas arba violetinis, o prinokęs juodai mėlynas. Žydi gegužės – liepos mėnesį, uogos prinoksta rugsėjį. Šaltekšnis
Didžioji dilgelė Dilgėlinių šeimos daugiametis gana aukštas augalas, apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais. Stiebas stačias, keturbriaunis, apie 180 cm aukščio. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, ilgomis nusmailėjusiomis viršūnėmis, dantyti. Žiedai vienalyčiai, žali, neryškūs, susitelkę į varpas arba šluoteles viršūninių lapų pažastyse. Žydi nuo birželio mėnesio iki vėlyvo rudens. Auga prie namų, patvoriuose, miškuose, krūmuose, šiukšlynuose. Gausiai
Paprastoji spanguolė Viržinių šeimos krūmokšnis plonais, šliaužiančiais stiebais. Lapai odiški, kiaušiniški arba lancetiški, lygiakraščiai, žemyn užlinkusiais kraštais, tamsiai žalia blizgančia viršutine ir melsvai žalia apatine puse, rudenį dažnai paraustantys. Žiedai skėtiniuose žiedynuose, paprastai vienamečių šakelių viršūnėse, šviesiai rožiniai arba raudoni. Vaisius – sultinga raudona uoga, malonaus rūgštaus skonio. Žydi gegužės – liepos mėnesį. Uogos prisirpsta
Paprastasis putinas Šeivamedžių šeimos krūmas arba medis. Lapai priešiniai, plačiai kiaušiniški, su 3 – 5 skiautėmis, stambiai dantyti, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė – šiek tiek šviesesnė, pūkuota. Balti, kvepiantys žiedai 5-10 cm skersmens, skėtiškuose, plokščiuose, retuose žiedynuose. Vaisius apvalus arba elipsiškas, raudonas, kaulavaisis – uoga. Žydi gegužės – birželio mėnesį. Vaisiai prinoksta
Paprastoji žemuogė Erškėtinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Yra keletas žemuogės rūšių. Lapai trilapiai: vidurinysis lapelis kootuotas, kiaušiniškas arba rombiškas, šoniniai dažniausiai bekočiai, apatinė jų pusė pūkuota. Žiedai po keletą susitelkę skėtiškuose žiedynuose. IŠ pamatinių lapų pažastų išauga šlaužiantys ūgliai (ūsai), kurie bamblių vietoje įsišaknija ir išauga naujas augalas. Prinokusios uogos yra tamsiai raudonos, malonaus kvapo.
Paprastoji jonažolė Jonažolių šeimos daugiametis žolinis augalas. Stiebas į viršūnę gausiai šakotas. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški arba linijiški, bekočiai, su daug liaukelių. Žiedai mažažiedėse skėtiskose kekėse. Taurėlapiai lancetiški, lygiakraščiai. Vainiklapiai 5, tamsiai geltoni, viršūnėje su tamsiais taškeliais, jų viršūnė įstriža, dantyta. Vaisius – trilizdė dėžutė. Auga sausuose retuose miškuose, šlaituose, pagrioviuose, dirvonuose, pakelėse. Žydi nuo
