Vaistinė gelsvė Gelsvė – daugiametis, šalčiui atsparus žolinis 100-150 cm augalas, su stora ruda šaknimi ir išsišakojusiu stiebu. Lapai panašūs j saliero lapus, stambesni, ilgais kotais. Gelsvė žydi rugpjūčio mėn. Žiedai sudaro gelsvą skėtinį žiedyną. Augalas auga bet kokioje dirvoje ir saulėtoje vietoje, ir paunksmėje. Gelsvės šaknyse yra cukraus, krakmolo, dervos, mineralinių druskų, lapuose -eterinių […]
DARŽINIS MAIRŪNAS Mairūnuose yra eterinių aliejų, rutino, askorbininės rūgšties, karotino, rauginių medžiagų. Augalai pasižymi ypač stipriu aromatu (jo kilmė nežinoma iki šiol) ir karčiu skoniu. Maistui naudojami švieži ir džiovinti lapai bei pumpurai. Mairūnas vartojamas paskaninti sriuboms ir karštiesiems patiekalams. Jis dedamas j arbatą, raugiant agurkus ir pomidorus. Bitės iš jo renka vėlyvąjį vasaros medų.
VAISTINĖ MELISA (CITRININĖ MĖTA) Melisa – vaistinis, daugiametis 40-60 cm augalas. Stiebas tiesus, keturbriaunis. Žiedai balti, violetiniai arba rožiniai, išauga viršutinių lapų pažastyse. Melisa vadinama bičių žole, nes žydėjimo metu pritraukia daug bičių. Antžeminės augalo dalys turi stiprų ir malonų citrinų kvapą. Jos lapuose yra eterinių aliejų, kurie suteikia citrinų aromatą ir kartoką skonį, vitamino
Pipirmėtė – daugiametis žolinis šalčiui atsparus augalas, išaugantis iki 70-100 cm. Jos žiedai blyškiai violetiniai, varpos formos. Mėtų kvapas malonus, veikia gaivinamai. Pagrindinė sudedamoji dalis -mentolas. Mėtų lapų nuovirai ir trauktinės dezinfekuoja, gerina virškinimą, naudojamos sergant astma, neuroze, esant padidėjusiam jautrumui, kaip nuskausminanti priemonė. Švieži ir džiovinti mėtų lapai vartojami arbatai, keptai mėsai ir paukštienai
Mangoldai-svikliniai runkeliai arba lapiniai burokai. Pagal šaknų spalvą skiriami raudonieji, geltonieji, žalieji ir sidabriniai. Mangolduose yra daug vitaminų, jie gero skonio. Maistui vartojami ir lapai, ir mėsingos, sultingos šaknys. Lapų dedama į salotas, barščius, raugintų kopūstų sriubą, o šaknys išverdamos ir apkepinamos, patiekiamos kaip garnyras. Mangoldai mažina kraujospūdį. Prieš sėją mangoldų sėklos 2-3 dienas laikomos
Kalendra – vienametis augalas šakotu 30-40 cm aukščio stiebu. Žiedai balti, sudaro skėtinį žiedyną. Vaisius – rutuliuko formos. Sėklas galima laikyti 2-3 metus. Kalendros lapuose yra askorbinės rūgšties, karotino, rutino, vitaminų B, ir B2. Sėklose yra 0,5-1% eterinių aliejų, bet jas ilgai laikant aliejus išgaruoja. Kalendra maistui suteikia specifinį kvapą ir skonį, praturtina vitaminais. Švieži
Pipirnė – ankstyvasis, atsparus šalčiui, vienametis žolinis krienų skonio augalas. Pipirnės lapuose yra mineralinių druskų (kalio, kalcio, fosforo, geležies), jodo, ruti-no, vitaminų, garstyčių aliejaus. Pipirnė naudojama įvairiems patiekalams paskaninti. Pipirnės lapai ir stiebai naudojami sergant mažakraujyste, kvėpavimo takų ligomis, jie gerina apetitą, mažina kraujospūdį. Lysvės paruošimas ir sėja Pipirnė auga visokiuose dirvožemiuose, bet geriausiai ją
Salotos – vienametės ankstyvosios daržovės, turinčios vitaminų, mikroelementų – jodo, mangano, geležies. Salotos turi kartoką skonį, kurį joms suteikia laktucino alkaloidas. Jis gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, mažina kraujospūdį, rekomenduojamos sergant diabetu. Daigų auginimas Salotos sėjamos anksti pavasarį arba liepos viduryje, nes esant ilgoms dienoms ir aukštoms temperatūroms salotos pradeda žydėti. Salotas geriausiai sodinti daigais.
