Krapai – vienametis žolinis, stipriai kvepiantis augalas. Krapuose yra daug eterinių aliejų, baltymų, karotino, vitaminų C, B, B,, P, PP, kalio, kalcio, geležies, fosforo druskų.Maistui vartojami jauni lapai, jais paskaninama daugelis patiekalų. Žiedynai naudojami konservuojant agurkus, pomidorus. Krapai atsparūs šalčiui, todėl gerai auga pasėjus rudenį. Pavasarį jie sėjami vos nutirpus sniegui.Lysvė krapams paruošiama rudenį: sukasama […]
Petražolių savybės ir nauda Garbanotosios petražolės – dvimetis žolinis augalas, tamsiai žaliais gofruotais kvepiančiais lapais. Malonų kvapą ir skonį suteikia lapuose esantys eteriniai aliejai. Petražolėse yra baltymų, angliavandenių ir folinės rūgšties, kuri palankiai veikia kraujodarą. Kulinarijoje ir šviežios, ir džiovintos petražolės naudojamos sriuboms bei karštiesiems patiekalams paskaninti. Jauni lapai naudojami kaip salotos. Petražolės naudojamos konservuojant
Vasarinių česnakų galvutės išauga mažesnės, bet turi daugiau skiltelių -11-18. Be to, vasarinių česnakų galvutės viduryje nėra stiebelio. Vasarinių česnakų auginimas ir priežiūra tokia pat, kaip ir žieminių. Šie česnakai sodinami balandžio 25 d. – gegužės 10 d. Svogūnėliai suskirstomi skiltelėmis ir sodinimui atrenkamos tik stambios skiltelės. Jos sodinamos eilėmis išilgai lysvės 2-3 cm gyliu.
Birželio mėn. žieminiai česnakai išleidžia žiedynkočius, kurių viršuje vietoj žiedyno išauga oriniai svogūnėliai. Jeigu sodininkas nori išauginti dideles česnakų galvutes, tai žiedynkočius, vos jiems pasirodžius, nulaužia arba nupjauna, palikdamas 2-3 cm stiebelį. Žieminius česnakus sodinant skiltelėmis, reikia daug česnakų, o tai nenaudinga sodininkui. Todėl ant stipriausių augalų paliekami žiedynkočiai. Sulaukę, kol trūks žiedyno skraistė ir oriniai
Labai svarbu laiku nuimti žieminius česnakus. Pavėlavus nuimti, susproginėja lukštai, galvutės suyra, o tai sutrumpina jų laikymo laiką. Česnakai nuimami liepos trečiame dešimtadienyje, kai kraštiniai laiškai visiškai pagelsta, o vidurinių iš viršaus pagelsta vienas trečdalis arba vienas ketvirtadalis. Būdingas česnakų subrendimo požymis -kreivo žiedinio stiebo išsitiesinimas ir žiedynų skraistės atsidarymas. Daugelis sodininkų šiuos stiebus palieka,
Lysvės paruošimas Česnakai auginami priemolinguose neutraliuose dirvožemiuose. Česnakai sodinami sklypelyje, kur praėjusiais metais buvo auginami agurkai, moliūgai, aguročiai, kopūstai, pupelės. Česnakų net 3-4 metus negalima sodinti sklypelyje, kur augo svogūnai ir česnakai, taip pat česnakai nesodinami po bulvių ir pomidorų, nes gali susirgti fuzarioze. Lysvė daroma saulėtoje, sausoje vietoje. Jos plotis 1-1,2 m. Lysvė pradedama
Pastaruoju metu sodininkai sugeba išauginti iš sėklų svogūnus per vienerius metus. Paslaptis – anksti pavasarį tankiai pasėtos sėklos. Lysvės paruošimas Lysvė pradedama ruošti rudenį. Į 1 m2 dedama 5 kg perpuvusio mėšlo, 1 šaukštas superfosfato, 1 šaukštelis nitrofoskos ir 2 šaukštai dolomitmilčių arba kreidos. Lysvės negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes labai vešliai augs svogūnų laiškai
Ropinių svogūnų auginimas iš sėklų per vienerius metus Read More »
Mažesni kaip 1 cm skersmens sėjinukai neišlieka per žiemą ir beveik visi sudžiūsta. Todėl geriausiai juos pasodinti rudenį į žemę, kur jie puikiai peržiemos ir liepos mėn. pabaigoje duos gerą derlių. Lysvė daroma gerai apšviestoje vietoje. Jos plotis – 90-100 cm, aukštis – 18-20 cm. Iš dirvos išrenkamos augalų liekanos, dezinfekuojama vario sulfato tirpalu (10-iai
