Rapsinis žiedinukas (rapsinis žiedgraužis) (Meligethes aeneus) Pažeidžia kryžmažiedžių kultūrų sekiojus: graužia žiedų butonus, išėda kuokelius ir piesteles. Pažeisti butonai ir žiedai dažniausiai nubyra, o jeigu nenubyra, iš jų išauga deformuotos, kreivos ankštaros. Suaugę vabalai 1,5—3,0 mm ilgio, juodi. Antsparniai metališkai žalios arba mėlynos spalvos. Išvaizda šie kenkėjai panašūs į vienspalves spragės, tik nešokinėja. Žiemoja jie […]
Kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta nemorum) (šviesiakojė, kopūstinė, lenkta j uostė ir kt.) Kenkia kopūstams ir kitoms kryžmažiedėms kultūroms. Labai mėgsta svėres ir garstukus. Vabalai išgraužia lapuose smulkias skylutes, lervos apėda šakneles arba minuoja lapus. Kai spragės pažeidžia augimo kūgelį, daigai žūva. Kartais gali kenkti ir sėklojams. Suaugę vabalai 2—4 mm ilgio, juodi, su geltonomis išilginėmis juostelėmis
Kryžmažiedinės blakės (Eurydema oleracea) (rapsinė, kopūstinė, šiaurinė kryžmažiedinė ir kt.) Kenkia kopūstams, griežčiams, ridikėliams ir kitiems kryžmažiedžiams, rečiau runkeliams, bulvėms, rabarbarams, smidrams, salotoms bei kitoms daržovėms, ypač sėklojams. Siurbia lapų ir žiedinių ūglių sultis. Pažeistose vietose atsiranda šviesių dėmelių, lapai gelsta ir vysta, žiedai ir vaisių užuomazgos nubyra. Blakių apnikti sekiojai neišaugina sėklų. Suaugusios blakės
Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae L.) Pažeidžia kopūstus ir kitas kryžmažiedes kultūras, ypač sekiojus. Siurbia augalų sultis. Iščiulpti lapai pagelsta arba pasidaro rausvo atspalvio, jų pakraščiai užsiraito į apačią. Pažeistų kopūstų gūžės būna mažesnės ir purios. Apniktų sėklojų žiediniai ūgliai pasidaro rausvai violetinės spalvos, žiedų butonai ir žiedai nudžiūsta. Kenkia suaugę amarai ir lervos. Suaugėliai yra
Žiurkės (Rattus) Minta augaliniu ir gyvuliniu maistu. Vasarą daržuose ir inspektuose pažeidžia burokėlius, morkas ir kitas daržoves. Daug žalos gali padaryti sandėliuose. Platina įvairias infekcines ligas. Šakniavaisiuose randamos išgraužtos netaisyklingos ertmės. Pažeisto augalo audinyje galima įžiūrėti priekinių dantų (kaplių) pėdsakus. Čia pat dirvoje randami stamboki urvai. Lietuvoje paplitusios dviejų rūšių žiurkės: pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus
Pelėnai (Microtus) Minta tik augaliniu maistu, tarp jų ir įvairiomis daržovėmis bei jų daigais. Pažeisti augalai dažniausiai būna ištisai nugraužti, vysta, aplink pelėnų lizdus susidaro plikos aikštelės. Lietuvoje žalingiausi yra paprastasis, arba pilkasis, pelėnas (Microtus arvalis Pall.) ir dirvinis pelėnas (M. agrestis L).
Pelės (Apodemus) Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu, kartu ir įvairiomis daržovėmis. Daug nuostolių padaro anksti pavasarį šiltnamiuose bei inspektuose, vasarą — daržuose. Labai kenkia pievagrybiams. Pažeistuose augaluose matomos netvarkingos graužimo žymės, dažnai lieka kaplių graužimo pėdsakai. Cia pat matomi urvai. Lietuvoje žalingiausios yra dirvinė pelė (Apodemus agrarius Pall.) ir naminė pelė (Mus musculus L.). Dirvinė
Kurmis (Talpu europaea) Kurmiai minta sliekais ir žemėje gyvenančių vabzdžių lervomis. Tačiau, rausdami dirvos viršutiniuose sluoksniuose urvus, jie kenkia ir augalams, ypač daržovėms: iškelia ar nuplėšia jaunų daržovių šaknis, kurmiarausiais užpila augalus, gadina lysves, pievas, gazonus. Kurmis — tai vabzdžiaėdis (Insectivara) žinduolis, prisitaikęs požeminiam gyvenimui. Jo kūnas 11 — 16 cm ilgio, cilindriškas, galva pleištiškai
