Rugiagėlė

Graižažiedžių šeimos vienmetis arba dvimetis augalas. Labai paplitęs ir vartojamas ne tik liaudies, bet ir tradicinėje medicinoje. Žydi gražiais skaisčiai mėlynais žiedais. Vaistams vartojami kraštiniai mėlyni žiedai. Jie nuskabomi rankomis ir laisvai dedami į krepšelį, kad nesusispaustų. Džiovinami labai greitai šiltoje, užtemdytoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kad išliktų jų natūrali spalva, reikia dažnai vartyti. Išblukusių rugiagėlės žiedų vaistinės savybės daug menkesnės.

Rugiagėlės žieduose yra daug glikozidų: centaurino, cikornino, cinarino, gleivių, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, pelargoninio chlorido.

Liaudies medicinoje rugiagėlės žiedų preparatai vartojami nuo ūmių ir lėtinių uždegiminių procesų inkstuose, šlapimo kanaluose ir

pūslėje, nuo inkstų ir šlapimo takų akmenligės, nefrozės, piemijos, cistito, uretrito, vandenligės ir tinimų dėl inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų, sutrikusio virškinimo ir gastrito.

Rugiagėlės žiedų arbata gydomi įvairus kepenų ir tulžies susirgimai, vaikų peršalimas, plaučių uždegimas, aštrus bronchitas. Tai priemonė, gerinanti virškinimą; gydo konjunktyvitą.