Agrastai yra vienas iš seniausiai Lietuvoje auginamų kultūrinių augalų. Uogos būna įvairių formų, spalvų ir skonio. Agrastų uogos gali būti apvalios, ovalo, kriaušės pavidalo arba pailgos formos; žalios, geltonos, violetinės, raudonai rudos arba juodos spalvos; paviršius lygus arba plaukuotas; 0,6 – 2 cm skersmens ir sveria apie 5 – 12 g. Uogos viduje matosi gyslelės ir mažytės valgomos sėklytės.
Paskutiniais metais, parduotuvių lentynose atsiradus įvairių vaisių ir uogų iš kitų kraštų, agrastai yra vis labiau ir kiek nepelnytai užmirštami. Dažnai parduotuvėje mes renkamės kyvi, dar vadinamą “kinietišku agrastu”, o mūsų įprasti, soduose ir daržuose dar nesenai taip dažnai auginami agrastai – tampa “egzotinėmis” uogomis. Tad, kad mūsų vaikai ar anūkai, pamatę agrastus, su nuostaba neklaustų: ” – Kokia tai uoga?” pažiūrėkime kaip agrastus, taip pat ir serbentus dauginti.
Juoduosius, raudonuosius, geltonuosius serbentus ir agrastus patariama dauginti horizontaliomis atlankomis (vienmečiais ūgliais ir dvimetėmis šakomis su stipriais šoniniais ūgliais). Pavasarį palenkus kiekvieną vaiskrūmio šaką, neatskiriant nuo pagrindinio augalo, suguldome jas į iš anksto paruoštas 5-7 cm gylio vageles, jas prie dirvos pritvirtiname 2-3 mediniais smeigtukais. Iš šoninių akučių išaugs gražūs vertikalūs ūgliai.
Šiems ūgliams paaugus iki 6-8 cm aukščio, apkaupiame juos žemėmis. Šiuos ūglius apkaupiame po 2-3 savaičių dar kartą. Vasaros metu dirvą, kurioje auga vaiskrūmiai, purename, reguliariai liejame vandeniu ir išravime piktžoles. Dirvą reiktų mulčiuoti 4-5 cm storio durpių ir perpuvusio mėšlo sluoksniu.
Rudenį, kai vaiskrūmių ūgliai nustos augti, nulenktas šakas reikia atskirti nuo pagrindinio augalo, atkasti, supjaustyti dalimis pagal įsišaknijusių atlankų kiekį. Gerai išsivysčiusius augalus pasodiname, ten kur jie augs pastoviai. Jei ūgliai vis dar silpnai išsivystė, juos ir jų šaknis sutrumpiname ir paliekame, tegul auga dar 1 metus.
Keletas faktų apie agrastų maistingumą, kurie galbūt neleis užmiršti šių uogų ir naudosite jas savo maisto racione.
Agrastuose yra mažai kalorijų; 100 g šviežių uogų yra tik 44 kalorijų. Kaip ir juoduosiuose serbentuose, juose yra nemažai fenolio fitochemikalų. Buvo nustatyta, kad šie junginiai yra naudingi sveikatai, organizmui kovojant su vėžiu, senėjimu, uždegimo ir neurologinėmis ligomis.
Panašiai kaip raudonieji serbentai, agrastai yra vidutiniškai geras antioksidantas.
Agrastų uogos yra vidutinis vitamino C šaltinis. 100 g šviežių uogų yra apie 45% kasdien rekomenduojamos suvartoti vitamino C kiekio, taip pat nedidelis vitamino A kiekis – 100 g yra 10% šio vitamino dienos suvartojimo normos.
Šviežiose uogose yra maži būtinų vitaminų, tokių kaip piridoksino (viena iš vitamino B6 formų), pantoteno rūgštis (vitaminas B5), folatų (vitaminoB9) ir tiamino (vitamino B1) kiekiai.
Jų uogose yra iki 13,5 proc. cukraus, organinių rūgščių. Be to, sudėtyje yra mineralinių medžiagų, tokių kaip vario, kalcio, fosforo, mangano, magnio ir kalio.