Vaistiniais augalai, gydomųjų savybių turintys augalai
Rūgtis takažolė Vienmetis, 5-40 cm aukščio augalas. Stiebas silpnas, gulsčias, kartais stačias, bambliuotas, plikas, vagotas, gausiai šakotas. Lapai pailgai lancetiški arba plačiai elipsiški, buki arba nusmailėję, trumpakočiai. Jų pažastyse išsidėstę labai smulkūs balti arba rausvi žiedeliai. Pražysta gegužį ir žydi iki vėlyvo rudens. Turi savitą kvapą. Vaisius-juodas riešutėlis. Auga kiemuose ant takų, pakelėse, laukuose, mindžiojamose …
Lininis rūgtis Nuo kitų skiriasi tuo, kad jo žiedai nesudaro netikrų varpų, o vaisiai apyžiedžio lapelių nėra visiškai apgaubti. Auga dažniausiai linų lauke, todėl supainioti su kitais rūgčiais jo beveik neįmanoma. Neįgudę žoliautojai gali supainioti dėmėtąjį rūgtį su mažuoju, šio žiedynas panašus į ploną šluotelę, o pats augalas daug mažesnis. Vaistams vartojama lininio rūgčio žolė. …
Šiurkštusis rūgtis Nuo kitų skiriasi tuo, kad jo stiebo viršūnė pūkuota, apyžiedis ir žiedkočiai taip pat pūkuoti. Tankiu pūku pasidengusi ir lapų apačia, o lapų makštys tarsi aptrauktos voratinkliu.
Dėmėtasis rūgtis Vienmetis žolinis augalas, turintis neilgą, mažai išsišakojusią šaknį, iš kurios išaugęs stačias, kartais gulsčias, šakotas, bambliuotas, plikas, truputį rausvas stiebas, kartais net 80 cm aukščio. Lapai lancetiški, beveik bekočiai, nusmailėję, pliki, be taškuotų liaukučių apatinėje pusėje. Viršutinė jų dalis dažnai su juosvomis dėmėmis, o apatinė – kartais vatota. Žiedai storose, netikrose varpose stiebų …
Rūgtis gyvatžolė Taip pat rūgtinių šeimos augalas. Daugiametis. Šakniastiebis storas, rangytas, raudonu viduriu. Stiebas stačias, standus, plikas, bambliuotas. Žiedynas – cilindriška tanki balkšvai rožinė varpa. Žydi gegužės-liepos mėnesį. Auga pamiškėse, krūmynuose, pelkėtų pievų pakraščiuose, upių slėniuose ir net šlapiose dirvose. Paplitęs beveik visoje respublikoje. Mūsų šeimoje šio vaistinio augalo šakniastiebius ruošdavo rudenį, tik išbyrėjus sėkloms. …
Kartusis rūgtis Rūgtinių šeimos vienmetis žolinis augalas. Stiebas 20-70 cm aukščio, Šakotas, bambliuotas. Lapai pražanginiai, trumpakočiai, lancetiški, galuose pūkuotais galais. Žiedai maži, rožiniai arba balsvi, sudaro varpiškas kekes stiebo ir šaknų viršūnėlėse arba lapų pažastyse. Pražysta vidurvasarį ir žydi iki rugsėjo. Gausiai prinoksta rugsėjį. Auga upių, ežerų, tvenkinių pakrantėse, šlapiuose pelkėtuose miškuose, laukuose ir pievose. …
Trilapis puplaiškis Gencijoninių šeimos žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, apie 1 cm skersmens, šliaužiantis, žalias arba balsvai gelsvas. Lapai išauga iš šakniastiebio viršūnės. Pamatiniai lapai trilapiai, ilgais koteliais, pagrinde pereina į makštį. Lapeliai žali, panašūs į pupos lapus. Žiedynstiebis belapis, su gana tankia žiedų keke, apie 30 cm aukščio. Žiedai iki 1 cm skersmens, rausvai balsvi. …
Rugiagėlė Graižažiedžių šeimos vienmetis arba dvimetis augalas. Labai paplitęs ir vartojamas ne tik liaudies, bet ir tradicinėje medicinoje. Žydi gražiais skaisčiai mėlynais žiedais. Vaistams vartojami kraštiniai mėlyni žiedai. Jie nuskabomi rankomis ir laisvai dedami į krepšelį, kad nesusispaustų. Džiovinami labai greitai šiltoje, užtemdytoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kad išliktų jų natūrali spalva, reikia dažnai vartyti. Išblukusių …
