Vaistiniais augalai, gydomųjų savybių turintys augalai
Pavasarinis adonis Vėdryninių šeimos daugiametis žolinis augalas, liaudyje dar vadinamas gaisrena, gencijonu. Šakniastiebis trumpas, storas, rudai juosvas. Stiebai paprastai nešakoti, prie pagrindo apaugą rusvais žvyneliais. Lapai 2 – 4 kartus plaštakiškai suskaldyti; skiltys linijiškos, lygiakraštės, plikos arba truputį pūkuotos. Žiedai pavieniai stiebų viršūnėse, statūs, labai gražūs, dideli, geltoni, malonaus kvapo. Apyžiedis sudėtinis. Taurėlapiai plačiai kiaušiniški, […]
Didžioji ugniažolė Aguoninių šeimos daugiametis augalas. Liaudyje vadinama geltpiene, kregždūne. Stiebas stačias, šakotas, apaugęs retais plaukeliais, kartais plikas. Šaknis liemeninė, geltona, su trumpais šakniastiebiais. Lapai giliai plunksniškai suskaldyti, apatiniai stambesni, kotuoti, viršūniniai beveik bekočiai. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė – pilkai žalia. Žiedkočiai nevienodo ilgio. Žiedynas skėtiškas, geltonas. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo. Vaisius-panaši į ankštarą
Dirvinis asiūklis Asiūklinių šeimos sporinis daugiametis žolinis augalas. Pavasariniai sporifikuojantieji stiebai iki 20 cm aukščio, šviesiai rudi arba rausvi, su sporangių varpomis, šakniastiebiu ir gumbeliais. Vegetatyviniai stiebai išauga vėliau, iki 50 cm aukščio. Šakos paprastai keturbriaunės, dažniausiai stačios, kartais šakotos, forma primena eglutę. Sporiflkuoja balandžio – gegužės mėnesį. Auga apydrėgnėse, ypač priesmėlio dirvose, taip pat
Pelkinis pūkelis Graižažiedžių šeimos vienmetis augalas. Šaknis liemeninė, mažai šakota. Stiebas šakotas, su balsvais pūkais, gulsčias arba kylantis. Lapai pailgai linijiški arba beveik lancetiški, pūkuoti. Žiedai smulkūs, gelsvai balti, susitelkę į tankias krūveles, po 2-4 graižus lapų pažastyse. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Pelkinis pūkelis auga drėgnuose laukuose, grioviuose, pievose, pakrantėse, išdžiūvusiose balose. Paplitęs visoje
Paprastoji kraujažolė Graižažiedžių šeimos daugiametis žolinis augalas. Žinios apie šitą nuostabų augalą mus pasiekė iš žilos senovės, kai kraujažole pradėta gydyti žaizdas. Kraujažolės šakniastiebis šliaužiantis, su gausiomis palaipomis. Stiebas standus, stačias, viršūnėje šakotas, pūkuotas. Lapai lancetiški, plunksniškai suskaldyti; apatiniai stiebiniai lapai kotuoti, viršutiniai bekočiai, pražanginiai. Žiedynų graižai tankiose skėtiškose šluotelėse stiebo arba šakų viršūnėse. Liežuviški
Paprastasis čiobrelis Lūpažiedžių šeimos daugiametis augalas su rausvai violetiniais žiedeliais, aplink kuriuos nuolatos dūzgia bitės. Čiobrelis – labai medingas augalas. Jo žolėje yra eterinio aliejaus, rauginių mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, C vitamino. Visos šios medžiagos turi atsikosėjimą lengvinančių, bakterijas naikinančių savybių. Čiobrelio ekstraktas yra viena iš sudėtinių „Pertusino” dalių, o šis preparatas, kaip žinia, vartojamas
Vaistinė ramunėlė Graižažiedžių šeimos vienmetis neaukštas žolinis augalas. Šaknis liemeninė, stiebas stačias arba gulsčias, išsidraikęs, plikas, labai šakotas, tuščiaviduris. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti, pliki. Stiebas ir šakutės baigiasi pavieniais žiedų graižais. Skraistė sudaryta iš pailgų, čerpiškai išsidėsčiusių pieviniais pakraščiais skraistlapėlių. Kraštiniai graižo žiedai piesteliniai, liežuviški, su trimis danteliais, balti. Viduriniai žiedai dvilyčiai, vamzdiški, su danteliais,
Kartusis kietis (pielynas) Graižažiedžių šeimos daugiametis gana aukštas žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, šaknis liemeninė, šakota. Stiebai tiesūs, viršutinėje dalyje šakoti, briaunoti, lapuoti, pasidengę tankiais pūkeliais, todėl augalas atrodo sidabriškai pilkas. Stiebo pagrinde lapai ilgakočiai, plunksniškai suskaldyti, į viršūnę lapkočiai trumpesni, lapai smulkesni ir mažiau suskaldyti, o viršuniniai sveiki ir smulkūs. Žiedynai – maždaug 3 mm
