Vaistiniais augalai, gydomųjų savybių turintys augalai
Paprastoji žemuogė Erškėtinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Yra keletas žemuogės rūšių. Lapai trilapiai: vidurinysis lapelis kootuotas, kiaušiniškas arba rombiškas, šoniniai dažniausiai bekočiai, apatinė jų pusė pūkuota. Žiedai po keletą susitelkę skėtiškuose žiedynuose. IŠ pamatinių lapų pažastų išauga šlaužiantys ūgliai (ūsai), kurie bamblių vietoje įsišaknija ir išauga naujas augalas. Prinokusios uogos yra tamsiai raudonos, malonaus kvapo. […]
Paprastoji jonažolė Jonažolių šeimos daugiametis žolinis augalas. Stiebas į viršūnę gausiai šakotas. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški arba linijiški, bekočiai, su daug liaukelių. Žiedai mažažiedėse skėtiskose kekėse. Taurėlapiai lancetiški, lygiakraščiai. Vainiklapiai 5, tamsiai geltoni, viršūnėje su tamsiais taškeliais, jų viršūnė įstriža, dantyta. Vaisius – trilizdė dėžutė. Auga sausuose retuose miškuose, šlaituose, pagrioviuose, dirvonuose, pakelėse. Žydi nuo
Juoduogis šeivamedis Šeivamedinių šeimos daugiametis krūmas ar medis. Jaunų šakelių žievė žalsva, su daugeliu karpelių, maloniai kvepia. Senesnių šakų žievė suaižėjusi, pilkai ruda. Šerdis minkšta, stora, balta. Lapai priešiniai, ilgi, stambiai pjūkliškai dantyti. Žiedai susitelkę skėtiškuose tankiuose žiedynuose, išsidėsčiusiuose šakučių viršūnėse. Žiedai žydėjimo metu statūs, vėliau nusvirę, gelsvai balti, maloniai kvepiantys. Vaisiai – apvalūs juodai
Bruknė Viržinių šeimos daugiametis visada žaliuojantis iki 30 cm aukščio krūmokšnis. Šakniastiebis šliaužiantis, stiebai statūs, šakelės apaugusios pilkšvais plaukeliais. Lapai atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, buki, stori, odiŠki, tamsiai žalia viršūne ir šviesiai žalia, taškuota apatine puse, užsirietusiais žemyn kraštais. Žiedai maži, baltai rausvi varpeliai, susitelkę viršūninėse kekėse. Uogos raudonos, miltingos, saldžiarūgštės. Prinoksta rugpjūčio mėnesį. Auga
Vienapiestė gudobelė Erškėtinių šeimos daugiametis dygliuotas krūmas. Dekoratyvus, gražiai žydi baltais arba rausvais žiedais, susitelkusiais skėtiškuose žiedynuose. Vaisiai nedideli, kiaušiniški arba elipsiški, rusvai arba tamsiai raudoni. Jų kvapas nestiprus, malonus, skonis salsvas. Po minkštimu slepiasi iki 5 kauliukų su sėkla. Auga upių šlaituose, pakriaušėse, miškuose, pamiškėse, krūmuose. Dažnai auginama parkuose ir sodybose. Vaistams renkami žiedai
Smiltyninis šlamutis Graižažiedžių šeimos daugiametis žolinis augalas. Neaukštas, visas padengtas švelniu sidabriniu pūkeliu. Lapai linįjiški arba linijiškai lancetiški, bekočiai, pražanginiai. Stiebo viršūnėje auksiniai, citrininiai, kartais oranžiniai rutuliški žiedų graižai susitelkę į skėtiškas šluoteles. Žydi nuo liepos iki rugsėjo. Auga sausose smėlėtose vietose: šlaituose, pamiškėse, palaukėse, dirvonuose ir miškų aikštelėse. Paplitęs visoje respublikoje. Vaistams renkami tik
Karpotasis beržas Karpotasis beržas – beržinių šeimos medis. Visi mėgsta skanią ir naudingą beržų sulą, bet tai, kad beržai gydo daugelį susirgimų, žino ne visi. Liaudies medicinoje vaistams vartoja beveik visas karpotojo beržo dalis. Tokių pačių gydomųjų savybių turi ir žemaūgis, plaukuotasis bei kitos paplitusios beržų rūšys. Vaistams vartojami beržų pumpurai ir lapai. Lapuose yra
Pelkinis gailis Viržinių šeimos daugiametis, žiemai nenumetantis lapų krūmas. Kvapas nemalonus, svaiginantis. Jaunos Šakelės rudos, plaukuotos, o senų šakelių žievė plikai ruda. Lapai lancetiški, odiški, blizgančiu paviršiumi. Žiedai balti, kartai rausvi, susitelkę į ilgus tankius skėčius. Vaisius – nusvirusi pailga daugiasėklė dėžutė. Žydi nuo gegužės iki birželio. Auga pelkėtose vietose, pušynuose, durpynuose, aukštapelkėse. Paplitęs visoje
