Sodo ir daržo kenkėjai, kenkėjų naikinimas, apsisaugojimas.
Žiurkės (Rattus) Minta augaliniu ir gyvuliniu maistu. Vasarą daržuose ir inspektuose pažeidžia burokėlius, morkas ir kitas daržoves. Daug žalos gali padaryti sandėliuose. Platina įvairias infekcines ligas. Šakniavaisiuose randamos išgraužtos netaisyklingos ertmės. Pažeisto augalo audinyje galima įžiūrėti priekinių dantų (kaplių) pėdsakus. Čia pat dirvoje randami stamboki urvai. Lietuvoje paplitusios dviejų rūšių žiurkės: pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus […]
Pelėnai (Microtus) Minta tik augaliniu maistu, tarp jų ir įvairiomis daržovėmis bei jų daigais. Pažeisti augalai dažniausiai būna ištisai nugraužti, vysta, aplink pelėnų lizdus susidaro plikos aikštelės. Lietuvoje žalingiausi yra paprastasis, arba pilkasis, pelėnas (Microtus arvalis Pall.) ir dirvinis pelėnas (M. agrestis L).
Pelės (Apodemus) Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu, kartu ir įvairiomis daržovėmis. Daug nuostolių padaro anksti pavasarį šiltnamiuose bei inspektuose, vasarą — daržuose. Labai kenkia pievagrybiams. Pažeistuose augaluose matomos netvarkingos graužimo žymės, dažnai lieka kaplių graužimo pėdsakai. Cia pat matomi urvai. Lietuvoje žalingiausios yra dirvinė pelė (Apodemus agrarius Pall.) ir naminė pelė (Mus musculus L.). Dirvinė
Kurmis (Talpu europaea) Kurmiai minta sliekais ir žemėje gyvenančių vabzdžių lervomis. Tačiau, rausdami dirvos viršutiniuose sluoksniuose urvus, jie kenkia ir augalams, ypač daržovėms: iškelia ar nuplėšia jaunų daržovių šaknis, kurmiarausiais užpila augalus, gadina lysves, pievas, gazonus. Kurmis — tai vabzdžiaėdis (Insectivara) žinduolis, prisitaikęs požeminiam gyvenimui. Jo kūnas 11 — 16 cm ilgio, cilindriškas, galva pleištiškai
Visaėdė minamusė (Phytomyza atricornis) Dažniausiai kenkia agurkams, svogūnams, salotoms, pomidorams ir kitoms daržovėms. Labiausiai puola šiltnamiuose auginamas kultūras. Pažeistų augalu lapų parenchimoje lervos graužia siaurus, palaipsniui platėjančius, baltų vingiuotų juostelių pavidalo takus — minas. Jos dažnai išsidėsčiusios išilgai lapo pakraščio. Viename lape gali būti kelios minos, matomos abiejose lapo pusėse. Žiūrint prieš šviesą, išilgai minos
Daiginė muselė (Delia platura) Pažeidžia įvairių augalų daigus lauke, šiltnamiuose ir inspektuose. Iš daržovių labiausiai puola agurkus ir pupeles. Pasėtos sėklos nesudygsta. Jose randamos įsigraužusios lervos. Pažeistų daigų lapeliuose matomos išgraužtos landos. Kartais lervos būna įsigraužusios į daigų stiebelių apatinę dalį. Pažeisti daigai išklumpa, nudžiūsta. Dažnai nudžiūsta tik daigų augimo kūgelis. Suaugusi muselė — tai
Daržinis ankstyvasis uodas (Bibio macri) Labiausiai pažeidžia daržovių daigus inspektuose, kartais daržuose, ir senesnius augalus, ypač kopūstus, pomidorus, salotas. Uodo lervos graužia daigų stiebelius, lapkočius, šaknis kartais įsigraužia į stiebelių vidų. Pažeisti daigai netvarkingai išvirsta į visas puses, vysta, vėliau nudžiūsta. Pažeistos daržovės lėtai auga, skursta. Perkasant dirvą, prie pažeistų daržovių randamos lervos. Suaugę uodai
Daržinis ilgakojis uodas (Tipula oleracea L.) Kenkia kopūstams, salotoms, pupelėms, agurkams, svogūnams ir kitoms daržovėms. Pažeisti augalai gelsta, jų šaknys, stiebeliai prie dirvos paviršiaus ir apatiniai, prigludę prie žemės, lapeliai būna pagraužti ar suėsti. Dažnai lervos augalus įtraukia į savo urvelius ir ten suėda. Toks pasėlys atrodo išretėjęs lopais. Prie pažeistų augalų dirvoje randamos ilgakojo
