Daiginė muselė

Daiginė muselė (Delia platura)

Pažeidžia įvairių augalų daigus lauke, šiltnamiuose ir inspektuose. Iš daržovių labiausiai puola agurkus ir pupeles. Pasėtos sėklos nesudygsta. Jose randamos įsigraužusios lervos. Pažeistų daigų lapeliuose matomos išgraužtos landos. Kartais lervos būna įsigraužusios į daigų stiebelių apatinę dalį. Pažeisti daigai išklumpa, nudžiūsta. Dažnai nudžiūsta tik daigų augimo kūgelis.
Suaugusi muselė — tai 3—5 mm ilgio dvisparnis pilkas vabzdys. Ant priešnugarėlės yra trys išilginės tamsiai rudos juostelės, pilko pilvelio viršutinėje pusėje — viena tamsesnė išilginė juostelė. Lervos iki 7 mm ilgio, murzinai baltos, be galvos ir be kojų. Jų priekinis kūno galas smailus, užpakalinis — bukas, įstrižai nupjautas, su kūgiškais gumburėliais pakraščiuose, iš kurių 4 stambesni yra viduje.
Žiemoja lėliukė (puparijus) viršutiniame dirvos sluoksnyje. Puparijus rudas, 4,0—4,5 mm ilgio. Suaugėliai pradeda skraidyti gegužyje, žydint vyšnioms. Patelės baltus pailgus, apie 1 mm ilgio, kiaušinius deda prie augalų daigų šviežiai mėšlu patręštoje dirvoje. Išsiritusios lervos gegužės—birželio mėn. minta irstančiomis organinėmis medžiagomis bei dygstančiomis sėklomis ir daigais. Per metus išsivysto 2—3 šio kenkėjo generacijos. Žalingiausios yra pirmos generacijos lervos.
Apsaugos priemonės. Prieš sėją sėklas beicuoti fentiuramu. Daržovėms skirti greit įšylančias iš anksto patręštas dirvas. Sėklas sėti ne per anksti ir negiliai, į įšilusią dirvą. Inspektuose nuo daiginės muselės skraidymo pradžios daigus kas 5—7 dienos purkšti arba laistyti insekticidais

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: