Pavasarinis sužeistų vaismedžių gydymas 2

Prigiję ūgliai atstato ryšį tarp šaknų ir lapų. Bestorėdami tarp savęs susijungia ir apdengia visą žaizdą. Kol žaizda visai neapsidengia, kiekvienais metais neužaugusius tarpus reikia pakartotinai tepti konservuojančiu tepalu (galima
ir-aliejiniais dažais), kad mediena nepradėtų pūti ir neįsimestų ligos.
Taip galima gydyti ir kitus didelius žievės ar medienos sužalojimus. Ipolito Štaro teigimu, teisingai atlikus visus darbus ir medelių priežiūrą, galima gauti šimtaprocentinį rezultatą.
Nemažai rūpesčių sodininkams kelia vėžio žaizdos. Jas negalima užleisti, būtina tuojau gydyti. Ant mažesnių šakų esančios vėžio žaizdos šalinamos su šakomis. Ant storų šakų ir liemens esančios žaizdos gydomos jas išpjaustant
iki visai sveikų audinių. Padarytų žaizdų mediena konservuojama bet kuriuo tepalu.
Vėžio ir kitų didelių žaizdų gijimas labai priklauso nuo vaismedžių sveikatingumo ir augimo stiprumo. Gydomus vaismedžius reikia patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.
Visas pjūklo padarytas žaizdas, tiek dideles tiek mažas, reikia nulyginti aštriu peiliu ir ištepti tepalu. Galima naudoti ne tik sodo tepalą, bet ir aliejinius dažus. Užteptose žaizdose vystosi kaliusai ir žievės audiniai. Pavasarį nė viena
vaismedžio žaizdelė neturi būti palikta be priežiūros.
-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: