Ne vienam sodininkui pavasarį ištįsta veidai, pamačius, kiškių ar pelių, nugraužtą vaismedžių žievę. jei žaizdelės nedidelės, jas aštriu peiliu nulyginame ir patepame sodo tepalu. Reikia tepti pažeistą medieną, o ne žievę. Tokios žaizdos gerai užgis, jeigu jas aprišime tamsia polietileno ar
kitokia plėvele, popieriumi ir kt. Po plėvele greitai susidaro kaliusas. Taip aprišus galima užgydyti net dideles – pusės metro ilgio ir pusės kamieno apimties padarytą žaizdą.
O ką daryti, jeigu kiškiai ar pelės apgraužė kamieną “diržu”), kitaip sakant, nugraužta žievė supa kamieną juosta.
Garsus agronomas ir pomologas Ipolitas Štaras (1905-1966 m.) siūlė neskubėti tokį vaismedį rauti, o pamėginti vienintelę priemonę: priskiepytų ūglių pagalba sujungti viršuje esančią žievę su žaizdos apačioje esančia sveika
žieves, dalimi, kitaip sakant, per be žievės esančią liemens dalį padaryti priskiepytų ūglių tiltelį. Ūgliai turi būti pakankamo ilgio, nes jie priskiepijami kiek išgaubti, kad jiems netrukdytų liemens lankstymasis. Ūgliai dedami vienas nuo kito per 5 cm. Abu ūglių galai nupjaunami įžambiai 5 cm
žaizdos pjūvio ilgumu ir atitinkamais galais žaizdos viršuje ir apačioje užkišami, įpjovus ir pakėlus žievę. Kad priskiepyti ūgliai savo vietose tvirčiau laikytųsi, patariama juos prikalti mažytėmis vinutėmis. Uždėjus visą tiltelį, žaizdos užtepamos sodo tepalu ir aprišamos popieriumi.