Viskas apie sodą.
Prieš vasarinių gėlių sodinimą gegužės mėnesį ar vasarą bei rudenį nuėmus pirmąjį daržovių derlių dalis žemės dirvonuoja. Kad duotų daugiau naudos kitais metais, tokius plotus galime užsėti sideralinėms trąšoms skirtais augalais. Jie dar vadinami žaliosiomis trąšomis. Parduotuvėse tikrai yra iš ko rinktis. Tokie augalai labai pagerina dirvos kokybę.
Nedirbama dirva labai greitai džiūsta, o jos paviršius ima dumblėti jau po pirmo stipraus lietaus. Šią bėdą sode padės įveikti mulčiaus sluoksnis: jis ne tik saugos dirvos paviršių, bet ir padės sulaikyti drėgmę, susidaryti humusui ir neleis vešėti daugumai piktžolių. Lysvių paviršiaus beveik nebereikės purenti kauptuku. Tai itin palanku daugiamečiams šaknų giliai ne-leidžiantiems augalams, pavyzdžiui,
Komposte yra ne tik svarbiausių maisto, bet ir mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Lemiamą įtaką dirvos kokybei turi ne tik sliekai, vabzdžiai bei kiti atliekų perdirbėjai, bet ir komposte gyvenantys mažučiai gyvi padarėliai, jame esančias organines medžiagas verčiantys augalams tinkančiomis maisto medžiagomis. Patekę į viršutinį dirvos sluoksnį, kuriame gausu humuso, jie tęsia savo naudingą veiklą. Be
Maisto medžiagas augalai gali pasisavinti šaknimis, tačiau kai kada šią funkciją atlieka ir lapai. Maisto medžiagos turi būti ne tik ištirpusios vandenyje, bet ir turėti tam tikrą cheminę struktūrą. Augalams reikia daug azoto (nitratų ar amonio druskų), fosforo (fosfatų), taip pat kalio, magnio bei kalcio. Dėl to šie elementai vadinami pagrindinėmis maisto medžiagomis. Mikroelementų –
Ideali dirva sodui – tai smėlio, molio bei humuso mišinys. Stambesnių mineralinių dalelių bei organinių medžiagų dėka dirva būna puri, todėl oras gali prasiskverbti iki pat šaknų. Svarbu ir tai, kad smulkesnės mineralinės dalelės bei humusas dirvoje sulaiko vandenį, todėl ją galima rečiau laistyti. Be to, yra keletas paprastų būdų, kuriais galima pagerinti ir prastesnį
Net ir nedideliame sode galima panaudoti daug dekoratyvių elementų. Terasoje esanti vietelė pasėdėti gali virsti tikra žalia oaze – ir tam teprireiks keleto pakabinamose pintinėlėse ar kubilėliuose pasodintų augalų. Užuovėjoje, prie vijokliniais augalais apželdinto mūro, jau vasaros pradžioje galima mėgautis saule. Takeliai dalija sodą į sklypelius, o įvairūs augalai jį dar labiau pagyvina. Sutvirtinti ploteliai,
Smidrinė musė (Platyparea poeciloptera) Smidrinė musė puola smidrus. Pažeisti jaunesni ūgliai ar stiebai išsikraipo ir nudžiūsta, senesnių augalų stiebai nustoja augti, išsikraipo ir pagelsta. Pažeistų augalų stiebuose randamas išgraužtas išilginis takas. Kenkia be galvos ir be kojų balsvai gelsvos iki 10 mm ilgio smidrinės musės lervos. Jų jau galima rasti ką tik iš žemės išlindusių
Smidrinis lapgraužis (Crioceris duodecimpunctata) Smidrinis lapgraužis kenkia smidrams. Vabalai skeletuoja ar visai nuėda augalų lapus bei stiebus. Lervos graužia iš paviršiaus uogas ir lapus. Suaugę vabalai 5,0—6,5 mm ilgio. Jų priešnugarėlė siauresnė už antsparnius, priešnugarėlė ir antsparniai rausvai geltonos arba oranžinės spalvos. Kiekviename antsparnyje yra 6 juodos dėmelės. Antenos, letenos, kojų sąnariai, krūtinė, skydelis, dažnai
