Sodo kūrimas

Net ir nedideliame sode galima panaudoti daug dekoratyvių elementų. Terasoje esanti vietelė pasėdėti gali virsti tikra žalia oaze – ir tam teprireiks keleto pakabinamose pintinėlėse ar kubilėliuose pasodintų augalų. Užuovėjoje, prie vijokliniais augalais apželdinto mūro, jau vasaros pradžioje galima mėgautis saule. Takeliai dalija sodą į sklypelius, o įvairūs augalai jį dar labiau pagyvina. Sutvirtinti ploteliai, vijokliniais augalais apželdintos pergolės bei pertvaros didesniam sodui teikia savitumo, o mažam – naujų galimybių.

Takeliai bei sutvirtinti plotai

Sutvirtintų takelių reikia ne tik tam, kad lyjant ar žiemą karučiu be vargo pasiektume daržą ar komposto kaupą. Jie ir optiškai dalija sodą į skirtingus sklypelius. Kai kur takeliai gali būti truputį platesni. Taip atsiranda vietos darbui, žaidimams ir poilsiui. Specializuotose parduotuvėse galima įsigyti jiems grįsti natūralių bei dirbtinių akmenų; jų būna įvairaus dydžio bei pavidalo. Grįsdami turėtumėte nepamiršti, kad plokštės turėtų būti pora centimetrų aukščiau nei greta esančių lysvių paviršius. Tai svarbu – lietus neužneš takelio žemėmis. Jei
tarpulysviuose pasėsite mindžiojimo nebijančią veją, bus ne tik gražu, bet ir nežeis nepageidaujamos piktžolės.

Apsauga nuo vėjo ir smalsuolių

Tvoros bei gyvatvorės saugo nuo smalsių kaimynų žvilgsnių, be to, dekoratyviųjų ar naudingųjų augalų sodą jomis galima aptverti ir nuo vėjo. Tam geriausiai tiks krūmai tankia lapija, ypač tie, kurie savo žaliojo apdaro nepraranda ir žiemą. Grotelės, kuriomis gali aukštai vytis vijokliniai augalai, ne tik dekoratyvios, bet ir saugo poilsio kampelius nuo įkyrių žvilgsnių. Žaliuojančios pergolės (vijokliniais augalais apželdintos galerijos) ne tik žaismingai veda iš vieno sodo galo į kitą, bet ir neleidžia skverbtis vėjui bei smalsiems žvilgsniams.

Erdvė gyvūnams bei retiems augalams

Pasodinkite sode įvairiausių augalų. Visai nesunku įveisti keletą augalų bendrijų; jos ne tik dailios, bet ir naudingos. Drėgnose pievose ar lapuočių miško bendrijoje gali įsikurti retieji augalai. Be to, taip bus sukurta įvairesnių nišų naudingiesiems gyviams. Zylės, ežiai bei drugeliai – tai tik keletas rūšių, kurios įsikurs Jūsų sode, jei tik ras tinkamų augalų bei slėptuvių.

Patarimas

Lysvė – pelkė retiesiems augalams
Švyliai, vilkdalgiai, raudoklės bei purienos mėgsta drėgną dirvožemį. Natūralių pelkingų vietų lieka vis mažiau, todėl daugelis čia augančių rūšių nyksta ir yra saugomos įstatymo. Savo sode labai paprastomis priemonėmis galite įkurti pelkingą dirvą mėgstančių augalų. Iškaskite maždaug 30-50 centimetrų duobę ir jos dugną bei šonus išklokite plėvele tvenkinių dugnui izoliuoti. Tada duobę vėl užberkite žemėmis ir gausiai paliekite. Savo lysvę-pelkę turėsite lieti tik labai karštą vasarą, kai sausra laikysis ilgai; šiaip jai pakaks įprastų kritulių.

Kaip pačiam įsirengti tvenkinį

Tvenkinys labai papuoš ir pagyvins didesnį sodą. Jame apsigyvens įvairūs vabzdžiai, o kaimo vietovėse galbūt netgi varlės. Tvenkinio vandens paviršiaus plotas turėtų būti mažiausiai 15 kvadratinių metrų, o giliausia vieta – ne mažiau kaip 80 centimetrų. Skirtingas įvairių Jūsų tvenkinio dalių gylis
ir platus pelkingas kranto ruožas tiks įvairiems augalams, be to, privilios įvairių gyvių. Beje, galioja taisyklė: kuo didesnis tvenkinys, tuo jame pastovesnis vandens lygis ir tuo lengviau jį prižiūrėti.

Kaip tinkamai apželdinti tvenkinį

Skirtingose tvenkinio zonose puikiai augs skirtingi augalai. Ten, kur gilu, specialiai parinktus augalus sodinkite plastmasinėse pintinėse, prieš tai į jas įdėję akmenų – daugiau svers. Taip kontroliuojamas vandens lelijų, švendrių bei agarų augimas. Kad pakaktų deguonies, augalai neturėtų dengti daugiau nei trečdalį vandens paviršiaus. Tvenkinio krantai – tinkama augimvietė įvairiausiems pelkių augalams. Specializuotose parduotuvėse jų asortimentas tikrai gausus.

Tūbė ir jos giminaičiai sausosioms sodo dalims

Ant saulėkaitoje esančios mūro sienos ar akmenuotos aukštumėlės įkurdinti sausą dirvožemį mėgstantys augalai jausis kaip gimtojoje stepėje. Čia klesti uolėtų, sausringų vietų augalai, pavyzdžiui, tūbės, rykštenės, ežeiniai, čiobreliai ar aitrieji šilokai. Galite per daug nesirūpinti jų laistymu bei tręšimu. Šie augalai tikrai ištvermingi.

Lapuočių miško bendrija pavasarinėms gėlėms

Nedidukas lapuočių miško lopinėlis, kur laisvai auga vasarą žaliuojantys krūmai bei medžiai, – ideali vieta daugeliui augalų. Ne itin ūksmingame medžių bei krūmų šešėlyje gerai auga žydintys puskrūmiai ir žolės, pavyzdžiui, rusmenės, miškiniai katilėliai ir taukės, taip pat visų rūšių paparčiai. Žemaūgiai augalai – pakalnutės, plukės, pipirlapės, žibuoklės bei slenktenės sukuria uždarą paklotę ir neleidžia augti nepageidaujamoms piktžolėms. Nepamirškite čia pasodinti ir anksti pražystančių svogūninių bei šakniagumbinių augalų, pavyzdžiui, pavasarinių erančių ar laukinių krokų.

-

Leave a Reply