Sideralinės trąšos

Prieš vasarinių gėlių sodinimą gegužės mėnesį ar vasarą bei rudenį nuėmus pirmąjį daržovių derlių dalis žemės dirvonuoja. Kad duotų daugiau naudos kitais metais, tokius plotus galime užsėti sideralinėms trąšoms skirtais augalais. Jie dar vadinami žaliosiomis trąšomis. Parduotuvėse tikrai yra iš ko rinktis. Tokie augalai labai pagerina dirvos kokybę.


Sideralinių trąšų nauda

Sideralinėms trąšoms skirtais augalais apsekite dirvonuojančias lysves:
1 tada dirva neišdžius, nedumblės, be to, išvengsite jos erozijos; 2 giliai į žemę prasiskverbusios šaknys bei pavėsį dirvos paviršiuje kurianti antžeminė dalis suaktyvins dirvos mikroorganizmus;
3 dirvoje pagausės humuso bei maisto medžiagų. Maisto medžiagų perteklius kaupsis žemėje ir bus apsaugotas nuo išplovimo;
4 dirvoje nežeis piktžolės.

Taip tręšti visai paprasta

Sideralinėms trąšoms skirti augalai gali būti sėjami nuo pavasario iki rugsėjo. Dauguma rūšių žaliu kilimu dirvą padengia per keletą savaičių. Todėl sėklas berkite plačiais mostais, o dirvos paviršių negiliai purenkite grėbliu. Sekite, kad užsėtas plotas iki daigelių pasirodymo būtų pakankamai drėgnas. Antžeminės dalys nupjaunamos prieš pat žydėjimą – augalai neturi paskleisti sėklų. Juos galima kompostuoti ar kloti kaip mulčių. Didžioji organinės masės dalis glūdi žemėje: šaknys (kai kurių augalų jos siekia net metrą) suyra labai greitai, palikdamos gausybę smulkiausių kanalėlių orui. Daugelis sideralinėms trąšoms auginamų augalų žūva po pirmųjų rudens šalnų. Antžeminės augalų dalys gali likti ant lysvių per žiemą; paprastai jos suyra iki pavasario.

Ankštiniai augalai dirvą tręšia azotu

Lubinai, dobilai ar vikiai šaknų gumbeliuose geba kaupti azotą. Čia jiems padeda bakterijos rizobijos. Jos gyvena simbiozėje su augalais ir sugeba įsisavinti azotą iš oro. Nupjovus sideralinius augalus, jų šaknys lieka žemėje. Šaknyse esančias maisto medžiagas įsisavins vėliau čia augsiantys augalai. Azotą šaknų gumbeliuose kaupia ir visų rūšių žirniai bei pupelės.

Greitai augantys kryžmažiedžiai

Kryžmažiedžių šeimos augalai, pavyzdžiui, garstyčios ar rapsai, auga itin sparčiai. Iš gilesnių dirvos sluoksnių jie ima maisto medžiagas ir jas kaupia. Taip šie augalai tręšia viršutinį dirvos sluoksnį ir neleidžia išplauti maisto medžiagų. Jie ne tik giliai purena dirvą, bet ir per trumpą laiką (iki vėlyvo rudens, tačiau tai priklauso nuo rūšies) pagamina daug organinių medžiagų.
Tačiau daržui garstyčios bei rapsai, kaip sideralinės trąšos, tinka ne visuomet, nes gali platinti augalų ligas. Dėl to jų negalima sėti prieš kitus kryž-mažiedžius – kopūstus, ridikus bei ridikėlius.

Sideralinės trąšos gali daug

Serenčiai (tagetes) – veiksmingai naikina nematodus
Grikiai – auga itin prastoje žemėje
Bitinė facelija (Phacelia tanacitofolia) – puošniais žiedais prisivilioja bites, o šios apdulkina augalus.

Patarimas

Sideralinis tręšimas žiemkenčiais
Žieminiai rugiai bei žieminiai vikiai sėjami rugsėjį (veliausiai spalio pradžioje) ir lysvėje lieka iki pavasario. Jie stabdo azoto išplovimą žiemą, kada jis būna ypač intensyvus. Sunkioms dirvoms tinka ir žieminiai rapsai.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: