Kompostinė žemė

Komposte yra ne tik svarbiausių maisto, bet ir mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Lemiamą įtaką dirvos kokybei turi ne tik sliekai, vabzdžiai bei kiti atliekų perdirbėjai, bet ir komposte gyvenantys mažučiai gyvi padarėliai, jame esančias organines medžiagas verčiantys augalams tinkančiomis maisto medžiagomis. Patekę į viršutinį dirvos sluoksnį, kuriame gausu humuso, jie tęsia savo naudingą veiklą. Be to, įmaišant komposto, dirva supurenama. Kartu didėja jos gebėjimas sulaikyti vandenį.

Geriausia vieta komposto krūvai

Komposto krūvą reikėtų krauti pavėsyje, po ne itin tankiais krūmais bei ne itin išsikerojusiais medžiais. Tokioje vietoje nebūna didelių temperatūros bei drėgmės pokyčių. Pernelyg saulėtoje vietoje kompostas gali perdžiūti. Tada irimo procesas sustoja. Tamsiame pavėsyje, atvirkščiai, jis ima drėkti ir pūti. Įrengdami tokią vietą, nepamirškite ir į ją vedančio ir, jei įmanoma, sutvirtinto takelio, kuriuo sodo atliekas karučiu galėtumėte čia atvežti ir lietingą rudens dieną. Gerbdami kaimynus, komposto krūvą nuo žvilgsnių iš gretimo sklypo galite paslėpti gyvatvore ar tvorele. Tokia užtvara sulaikys ir vėją, todėl krūva pernelyg neišsausės.

Komposto krūva – klasikinis kaupas

Teoriškai komposto kaupą galima sukrauti bet kokio dydžio. Tai patariama daryti dideliame sode, kuriame susikaupia daug organinių atliekų. Apželdinta vešliomis žydinčiomis nasturtomis ar tvarkingai pridengta nupjauta žole, tokia krūva gali atrodyti gana estetiškai. Kadangi žaliava kompostui kaupiasi nuolat, vasarą galima įrengti du-tris tokius kaupus. Tada nesimai-šys tai, kas šviežia, ir tai, kas jau suirę.

Kaip krauti komposto kaupą

Pirmiausia išpurenkite dirvą – tada joje esantys gyviai be vargo galės kilti aukštyn ir iškart pradėti savo darbą. Žaliava turi būti kraunama ne per storais sluoksniais, (sluoksnis turi būti ne storesnis kaip vienas metras), taip, kad neišsisklaidytų atliekoms yrant išsiskirianti šiluma. Nepamirškite įmaišyti ir kompostavimo procesą spartinančių medžiagų (apie jas papasakosime vėliau). Po to komposto krūva užklojama apvytusią nupjauta žole, šiaudų ar nendrių kilimėliu. Taip ją apsaugome nuo perdžiūvimo. Kad žaliava per šešis-devynis mėnesius virstų trupinių struktūra turinčiu kompostu, ji neturi nei perdžiūti, nei per daug sudrėkti.

Patarimas

Turi [takos ir maišymas
Sluoksniuojant kompostą, reikia maišyti tai, kas puru, su tuo, kas suslūgsta, tai, kas drėgna, su tuo, kas sausa, tai, kas turi daug azoto, su tuo, kas jo turi mažai. Organines medžiagas skaido milijardai mikroorganizmų. Sliekai, vėdarėliai, vikšrai matomi plika akimi, tačiau didžiausia šių mažučių organizmų dalis – tai bakterijos bei mikroskopiniai grybai. Kad galėtų darbuotis, jiems reikia vienodos drėgmės, gero vėdinimo, maisto medžiagų ir ne itin rūgščios terpės. Tik tokiomis sąlygomis per trumpiausią laiką atliekas jie gali paversti naudinga kompostine žeme.
Tam skirtoje vietoje surinkite didesnį kiekį įvairių susmulkintų organinių medžiagų ir tik po to jas sluoksniais kraukite į kaupą ar klokite į kompostavimo duobę.

Komposto kaupo perkėlimas

Žaliavų sudėtis bei sluoksniavimas lemia, ar reikės komposto kaupą perkelti, ar užteks tik papurenti. Jei jis sukrautas tinkamai, pakaks retkarčiais papurenti šakėmis. Tačiau gerai pasielgsite perkėlę visą kaupą. Tai reikėtų daryti visu irimo laikotarpiu kas tris mėnesius. Taip pagerės vėdinimas ir kompostas bręs tolygiau.
Subrendęs kompostas yra tamsiai rudos spalvos, yra trupininės struktūros, malonaus žemės kvapo; jame beveik nėra stambių nesuirusių augalų dalių. Be to, nuspręsti padės ir biologinis testas, kurį atlikti galima labai paprastai: kompostas jau tinkamas naudoti, jei jame gerai dygsta nasturtų sėklos, o jų lapai negelsta.

Kada kompostą reikia dengti

Išoriniai komposto kaupo sluoksniai sparčiai džiūsta tada, kai jis sukraunamas atviroje, vėjuotoje vietoje. Nuo to apsaugoti galima uždengiant jį plėvele, nendrių kilimėliais ar nupjautos žolės sluoksniu. Smarkiai lyjant ir žiemą kompostą taip pat reikia saugoti, kad nebūtų išplauta per daug maisto medžiagų.

Komposto duobė mažesniam sodui

Komposto duobės užima mažiau vietos, tačiau ribota ir jų talpa. Jos labiausiai tinka mažesniam sodui. Pasirinkite kuo tvirtesnę dėžę, pagamintą iš atsparios medžiagos, geriausia iš impregnuoto medžio, kurios šonines sieneles būtų nesunku nuimti. Kokią ją bepasirinktumėte, labai svarbu, kad būtų geras sąlytis su dirva, nes tik taip galės atkeliauti reikalingi kirminėliai, vabzdžiai, vėdarėliai ir kiti gyviai. Be to, svarbu, kad gerai cirkuliuotų oras – geriausia per daugybę visose pusėse esančių angelių.

Komposto termosai paspartins procesą

Komposto termosai – tai uždaros, izoliuotos plastmasinės talpos, atvira apačia besiremiančios į žemę. Jos geriausiai tinka balkonams. Čia galima sėkmingai kompostuoti tik kruopščiai susmulkintą žaliavą. Visi modeliai pasižymi tuo, kad dėl mikroorganizmų gyvybinės veiklos atsiradusi šiluma lieka talpoje. Aukštesnėje temperatūroje irimo procesas vyksta sparčiau. Humusą galima naudoti jau po aštuonių ar dešimties savaičių. Komposto termosai palyginti brangūs, o jų tūris nedidelis. Juose mažai angų orui cirkuliuoti, todėl esant drėgmės pertekliui prasideda nemalonų kvapą skleidžiantis puvimas.

Pagalbinės medžiagos

1 Jei didesnėje žaliavos dalyje mažai azoto, pavyzdžiui, medžio pjuvenose ar rudenį nukritusiuose lapuose, irimo procesą galima paspartinti pridėjus organinių trąšų, kuriose daug azoto, pavyzdžiui, mėšlo.
2 Akmens ar molio miltai gerina komposto kokybę – formuojasi trupinių struktūrą turintis molio-humuso kompleksas, ilgam laikui galintis sukauptidaug maistingųjų druskų. Tokių gaminių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse sodininkams. Beje, juos galima pakeisti molinga sodo žeme.
3 Kompostavimo procesą pradedančiose medžiagose yra išdžiūvusių bakterijų bei grybų, ir irimas prasideda greičiau. Atsieis pigiau, jeigu panaudosite bent kilogramą subrendusio komposto – iš kito kaupo ar pasiskolinsite iš kaimyno.
4 Kalkių ar kalcio bei azoto turinčių medžiagų į kompostą reikėtų dėti tada, kai kompostuojamos itin didelio rūgštingumo medžiagos ar kai sodo dirva mažai kalkinga. Tada irimas labai paspartėja.
5 Kai kurių žolių (pavyzdžiui, valerijonų) nuovirai kelia komposto temperatūrą; dilgėlių ištraukoje daug azoto, todėl jos spartina visus irimo procesus.

Kiek azoto yra komposte

Ne tik kiti veiksniai, bet ir azoto kiekis lemia, kaip mikroorganizmai gebės ardyti organines medžiagas. Jei sunykusiose augalų dalyse šio elemento per mažai, mažučiai gyviai žaliavą įsisavina sunkiai, ir jų veikla gali nutrūkti. Irimas komposto krūvoje gali sulėtėti ar netgi visai nutrūkti. Todėl žaliavą, kurioje mažai azoto, pavyzdžiui, medžio pjuvenas bei rudenį nukritusius lapus, reikia maišyti su tokiomis, kuriose jo daug, pavyzdžiui, virtuvės atliekomis ar mėšlu. Kuo šviežesnė augalinė žaliava, tuo joje daugiau azoto.

Kaip tinkamai paruošti žaliavą

Visa, kas auga sode, dažniausiai gali būti naudojama naujai kompostinei žemei. Tačiau piktžolėmis bei įvairiomis ligomis užkrėstiems augalams tinka šios taisyklės:
1 piktžoles, kurių šaknys gerai išsivysčiusios, iš pradžių palikite išdžiūti; piktžoles, kurios sparčiai dauginasi sėklomis, kompostuokite tik prieš pra-siskleidžiant žiedams;
2 jokiu būdu negalima kompostuoti grybelinėmis ligomis sergančių ar kirminų pagraužtų augalų, taip pat sudžiūvusių vaisių;
3 nugenėtas medžių bei krūmų šakeles prieš tai būtina susmulkinti, nes storesnės šakos yra ne vienerius metus, o medienos gabalai jau subrendusiam kompostui tik kenks.

Patarimas
Kaip naudoti buitines atliekas
Nors kompostas šiukšlių kibiro visiškai pakeisti negali, tačiau šiukšlių kiekį galite gerokai sumažinti. Vaisių bei daržovių atliekos, kiaušinių lukštai, kavos ir arbatos tirščiai bei cheminėmis medžiagomis neapdorotos medienos pelenai komposto krūvą paįvairins naudingomis maisto medžiagomis. Labai drėgnam kompostui nepakenks ir truputis laikraščių. Tačiau nereikia pamiršti ir ant jų esančių spaustuvės dažų, todėl jų kiekis neturėtų būti per didelis.

Ko negalima kompostuoti

Savaime aišku, jog iš plastmasės, metalų bei stiklo negalima daryti komposto. Atsisakyti reikėtų ir žurnalų, kurių ryškiuose dažuose neretai būna sunkiųjų metalų. Komposto krūvoje ne vieta ir tam, kas susikaupia dulkių siurblio maišelyje, taip pat akmens ar rusvųjų anglių pelenams bei lakuotai ar impregnuotai medienai.

Kaip naudoti kompostą

1 Žiemos pabaigoje ar pavasarį po dekoratyviaisiais medžiais ar vaismedžiais (bei krūmais) galima padėti pusiau perpuvusio ar perpuvusio komposto – maždaug penkis kilogramus kvadratiniam metrui – ir kitų trąšų nebereikės.
2 Dirvos kokybę geriname ir tręšiame daržoves pavasarį lysvių paviršiuje įmaišydami vieno dviejų centimetrų storio perpuvusio komposto sluoksnį.
Tačiau – atsargiai! Šakniavaisiai, svogūnai, žirniai bei pupelės gali būti labai jautrūs neperpuvusiam kompostui.
3 Kompostas tiks ir vazoniniams bei balkono augalams: jo imama maždaug 50 procentų, t.y. gerai perpuvęs kompostas lygiomis dalimis maišomas su žeme. Rūgštesnę dirvą mėgstantiems augalams dar įberkite medžio pjuvenų.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: