Viskas apie sodą.
Namuose ant palangės augantis citrusinis medelis ar krūmas sodria žaluma džiugins visus metus. Įdomu tai, kad vienu metu augalas gali žydėti, megzti vaisių, o šalia kabėti jau prinokęs sodraus aromato ir skonio apelsinas ar citrina. Pagal fengšui, citrinmedžiai simbolizuoja auksą, todėl jei namuose turėsite bent vieną vaisiais apkibusį medelį – nauji metai bus turtingi ir sėkmingi. Gražūs ir kvapūs. Namų […]
Žydinčių krūmų, kurie per vasarą jau suformavo žiedinius pumpurus, trumpinti žiemą negalima. Tai alyvos, forzitija, visterija, pupmedis, žalčialunkis, dekoratyvinė vyšnia. Žiemą šiuos augalus galime tik praretinti. Nusenusios šakos išpjaunamos. Alpinariumus, daugiamečius gėlynus, taip pat atramines sieneles reguliariai prižiūrėkite, kad vėjas nenupūstų dengiamųjų medžiagų. Tai svarbu, kai mažasniegė, šalta, vėjuota žiema. Lengvai eglišakėms pridengtus augalus reikia papildomai uždengti sausomis durpėmis. Durpėmis užberti augalai
Spanguolės. Tai – pelkių uoga, atgaivinanti troškulį, karščiuojantį, gydant skorbutą, mažakraujystę, peršalimą. Ji žmonių naudojama nuo žilos senovės. Mūsų krašto žmonės įpratę spanguoliauti pelkėse. Tačiau šiandien, nusausinus daugelį mažų ar didelių aukštapelkių, spanguolynų sumažėjo, o uogos ar jų gaminiai retai pasirodo ant mūsų stalo. Todėl pastaraisiais metais Lietuvos sodininkai mėgėjai susidomėjo kultūrine stambiauoge spanguole. Juk gera išauginti sodo lysvėje ir šių
Daržo planavimas Kadangi vienoms daržovėms reikia daug organinių trąšų ( mėšlo, durpių, komposto), o kitos nemėgsta šviežiu mėšlu tręštos dirvos, daržininkai turėtų padalyti daržą į dvi dalis ir vieną dalį gausiai patręšti organinėmistrąšomis, o kitą palikti netręštą. Netręštoji dalis, jeigu reikia, kalkinama. Dirvoje, kuri šviežiai patręšta organinėmis trąšomis, sodinkite įvairių veislių kopūstus (žiedinius, briuselinius ir kt.), agurkus, gūžinės salotas, salierus, melionus. Antroje
Sausio mėn. pats svarbiausias darbas – apsirūpinti sėklomis. Pirmiausia reikia patikrinti, kokių sėklų liko nuo praėjusių metų, patikrinti jų daigumą. Daigumui nustatyti imkite 100 sėklų, o žirnių ir pupelių – 50. Į negilias lėkštutes įklokite sugeriamojo popieriaus ir išdėstykite sėklas, kad jos nebūtų viena prie kitos. Ant sėklų viršaus uždėkite kitą sugeriamojo popieriaus lapą. Sugeriamąjį popierių sudrėkinkite, kad sėklos iš abiejų pusių
Jei oras nešaltas, jau sausio mėnesį galima aplink vaismedžius išberti mineralines trąšas ir kauptuku įterpti į dirvą. Sodui reikia įvairių trąšų. Viename kv. m beriame 50-80 g trąšų. Dabar tręškime fosforo ir kalio trąšomis, o azoto trąšas palikime pavasariui. Fosforo ir kalio trąšų berkime po 50 g/kv.m. Su žiemos krituliais trąšos iki pavasario pasieks augalų šaknis. Jei nešalta, galime retinti
Yra žinoma, kad sėti augalų sėklas į šaltą dirvą – beprasmiška, nes šaltoje dirvoje augalų sėklos tik subrinks, tačiau nesudygs, o po kelių dienų gali net ir supūti. Todėl, jei augalus pasėjote į šaltą dirvą, juos gali tekti sėti iš naujo. Daržovių sėklas patariama sėti aukštesnėse vietose, kuriose pirmiausiai nutirpsta sniegas. Apšildyti dirvą galima keliais būdais. Pavyzdžiui, nuo lysvių nukaskite sniegą,
Dirvos mulčiavimas – seniai žinomas agrotechnikos būdas. Sodininkai augalams mulčiuoti dažnai naudoja smulkintą žolę, pjuvenas, nukritusius medžių lapus. Tačiau žinomas ir kitoks būdas – dekoratyvusis mulčiavimas. Be gerųjų mulčio savybių, jis atlieka ir estetines funkcijas. Natūralus pušų ar maumedžių žievės arba spalvotas, specialiai paruoštas medžio drožlių mulčio paklotas puikiai papuoš gėlyną, ar želdinių grupę. Mulčiuokite tik gerai įšilusią, išravėtą, supurenta
