Kalcio amonio salietra
Šios trąšos turi 6 proc. kalcio, 4 proc. magnio ir 27 proc. azoto. Ši trąša ypač svarbi rūgštinėse dirvose.
Sodas
Viskas apie sodą.
Vaismedžių priežiūra pavasarį
Pavasaris į sodą ateina greitai. Pradeda žydėti abrikosai, obelys, vyšnios ir slyvos. Vaismedžiai formuoja naujus ūglius, lapus, pumpurus, žydi ir nokina derlių. Tuo laiku, kai vaismedžiai ilsisi, kol neišsprogę pumpurai, o oras 9 °C ir daugiau šilumos bei drėgna, sode ima plisti rauplės. ši grybinė liga dažnai užpuola neprižiūrimus sodus ir neatsparias rauplėms obelis. Kai vidutinė oro temperatūra ne žemesnė
Daigai kvapiai lysvei
Aromatiniai ir vaistiniai augalai sėjami kovo pabaigoje- balandžio pradžioje. Durpių ir smėlio mišinys sudrėkinamas ir 5-6 cm sluoksniu supilamas j negilias medines arba polimerines dėžutes. Mišinio paviršius išlyginamas, kas 5 cm padaromi 1 cm gylio grioveliai ir j juos beriamos sėklos (galima berti pakrikai). Sėklos užbarstomos dezinfekuotu smėliu. Iki daigų sudygimo dėžutės uždengiamos polietileno plėvele ir laikomos šiltoje vietoje. Kas diena plėvelė
Citrinmedžiai
Tai dekoratyviniai citrininiai (Citrus) kambariniai augalai, auginami kubiluose. Dėl gražių vaisių, baltų kvepiančių žiedų ir visuomet žalių, blizgančių lapų jie tapo vienu iš dažniausiai auginamų augalų. Daugiausia ant palangių ir patalpose, kur maža vietos auginami 1-2 metrų aukščio Citrus microcarpa arba Fartunella japonica, arba šių abiejų veislių hibridai. Augalų žiedai ir vaisiai visus metus esti vienu kartu. Vaisiai išsilaiko kelias
Lietuviškas žemės riešutas (gelteklės šaknis)
Taip vadinama valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica) šaknis, kurias vartojame maistui. Šaknys užauga iki 30-40 cm ilgio ir 3-4 cm storio. Jos žievė juoda, todėl dažnai vadinama juodašakne, o vidus gelsvai baltas. Šaknyse gausu rauginių medžiagų, glikozidų, aldehidų ir kitų vertingų medžiagų. Gelteklės šaknys toli pralenkia kitas daržoves. Jos mažai kaloringos, tinka vartoti diabetikams. Daugiausia maistui ruošiamos panašiai kaip žiediniai kopūstai, dedamos
Baltieji alyviniai
Tai visiems gerai pažįstama obelų veislė, greičiausiai išvesta Lietuvoje ar Lenkijoje. Veislė atspari šalčiams ir net šalčiausiomis žiemomis iššąla mažiau negu kitos veislės. Iš vasarinių veislių baltieji alyviniai užima pirmą vietą ne tik dėl atsparumo, bet ir dėl gražios formos, vienodos spalvos, pakankamo didumo, ankstyvo sunokimo ir gero skonio. Baltųjų alyvinių vaisiai prinoksta jau rugpjūčio mėnesį. Vaisiai skinami, kai tik odelė pradeda
Džiovinimas
Džiovinimas turi nemažai privalumų. Tai pigus ir patikimas būdas, nes jam nereikia nei cukraus, druskos, išdžiovinta žaliava užima nedaug vietos. Svarbiausia – gerai išdžiovinti vaisiai, uogos ir kt. išlaiko ne tik būdingą aromatą, skonį, bet taip pat organizmui reikalingas mineralines medžiagas ir vitaminus. Žolynus nuo seno moterys džiovino sukabinusios perpučiamoje palėpėje. Namų sąlygomis uogas, vaisius, daržoves paprasčiausia džiovinti ant viryklių,
Entomofiliniai augalai
Entomofiliniai (vabzdžių apdulkinami) augalai atsirado mezozojaus eroje, kai pasirodė gaubtasėkliai augalai. Tada entofiliniams (lankantiems žiedus) vabzdžiams susiformavo specializuoti organai žiedų nektarui bei žiedadulkėms rinkti ir pernešti. Šiuo metu apie 85 proc. augalų žiedadulkių perneša vabzdžiai. Jeigu jie išnyktų, žiediniai entomofiliniai augalai nustotų derėti ir ilgainiui žūtų. Taip pat išnyktų augalėdžiai gyvūnai, pirmiausia žinduoliai, jeigu nuskurstų augalija, padidėtų dirvos erozija ir žemėje