Viskas apie sodą.
Naujai pasodinti medeliai būna neatsparūs šalčiams. Pasitaiko, kad ir labai atsparių šalčiams veislių skiepai, pasodinti rudenį, nušąla, nes jie dar naujoje vietoje neįsitvirtino. Dažniausiai tai atsitinka, kai skiepai sodinami vėlai -rudenį ir žemė apie juos iki žiemos nenuslūgsta. Kad rudenį to neatsitiktų, kai tik prasideda šalčiai ir žemė kiek sustingsta, naujai pasodintus medelius reikia apkloti mėšlu. Jo dedame apie 20 […]
Didelių ir mažų vaismedžių šalininkų yra visuose kraštuose. Paprastai ir vieni, ir kiti turi daug argumentų, gindami savo pozicijas. Nežiūrint to, žemaūgiai vaismedžiai sulaukia vis daugiau šalininkų. Pažiūrėkime į situaciją daugiau iš žemaūgių vaismedžių augintojo pozicijų. Kokie gi nedidelių vaisinių medelių auginimo privalumai? Sodo plotas Daug ką nulemia tai, kiek ploto ir erdvės sode užima vienas ir kitas augalas. Pavyzdžiui,
Yra nemažai augalų, kurie augdami bendrijoje, sudaro gražų ir spalvotą kilimą. Tai ne tik malonu akiai, bet ir turi praktinę naudą – naikina piktžoles, sutaiko dirvos eroziją. Kelis iš jų paminėsime, nes auginimas; nesudėtingas, o nauda akivaizdi. Aubretės (Aubrieta). Žydi pilnaviduriais, rausvai violetiniais žiedais. Aukštis – iki 10 cm. Mėgsta kalkingą dirvą. Kvapioji našlaitė (Viola odorata). Ilgai žydi, malonįai kvepia. Auga
Naujai pasodintus vaismedžius, kurie gegužės mėnesį dar nevegetuoja, dažnai galima išgelbėti. Svarbu, kad medžio šakos nebūtų nudžiūvusios. Pirmiausia tokius vaismedžius reikia iškasti. Tada dar kartą patrumpinti šaknis. Šakos taip pat trumpinamos vienu trečdaliu. Taip sutvarkytas augalas merkiamas 24 valandoms į vandenį. Po to vaismedis iš naujo sodinamas ir gausiai paliejamas. Antžeminė augalo dalis, kol medis prigyja, keletą kartų per dieną purškiama vandeniu.
• Kraujažolės antpilas. 800 g sausos susmulkintos žolės užpilame emaliuotame inde verdančiu vandeniu, kad apsemtų, ir laikome 30-40 valandų. Po to pripilame vandens tiek, kad susidarytų 101 ir paliekame 2 paroms nusistovėti. Prieš .purškiant nukošiame ir į kiekvieną 10 l antpilo dedame 40 g ūkiško muilo ir pripilame vandens iki 10 I. Juo purškiame nuo amarų, blakučių, tripsų, voratinklinių erkučių, jaunus lapus
Dirvą gazonams reikia ruošti iš anksto. Ji gerinama humusu ir mineralinėmis trąšomis. Ant sukastos iš rudens dirvos balandžio mėnesį paskleidžiama persijota komposto žemė, į kurią įmaišoma 1-2 kg/m2 mineralinių trąšų mišinio. Komposto žemėje neturėtų būti piktžolių sėklų. Purentuvu žemė negiliai įterpiama į dirvą. Paskui supurenta dirva vėl suspaudžiama ir sugrėbstoma. Žoles geriausia sėti antroje balandžio pusėje, jei nėra labai šalta, o dirva
Šiltnamiai. Saulėtomis dienomis vėdinkite stiklu ir polietilenine plėvele dengtus šiltnamius. Šiltnamius reikia vėdinti, jei juose auginamos gūžinės salotos ir ropiniai kopūstai. Be to, augantiems daigams reikia daugiau drėgmės. Ropiniai ir žiediniai kopūstai laistomi kas antrą dieną. Agurkai. Norint gauti gerą agurkų derlių, būtina laikytis šiltnamiuose auginamų agurkų agrotechnikos reikalavimų. Pirmiausia gerai paruošiama dirva. Šiltnaminiams agurkams tinka šilta, gerai vandenį sugerianti dirva. Tokią
Balandžio antroje pusėje jau galite sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius. Pirmiausia reikia pasirūpinti serbentais ir agrastais, kurie anksčiausiai sprogsta, jeigu sodinimo duobės nebuvo paruoštos rudenį, jas kąskite dabar. Į duobę įpilkite 1-2 kibirus komposto arba perpuvusio mėšlo, 0,4-0,7 kg superfosfato, iki 0,2 kg kalio druskos, viską gerai išmaišykite ir sumynkite, kad po sodinimo dirva mažiau suslūgtų ir vaismedžiai neatsidurti) per daug sekliai ar
