Viskas apie sodą.
Juodasis pūdymas išlaikomas visą pavasarį iki liepos mėnesio pradžios. Tuo laiku medžiai purškiami, naikinant visokius kenkėjus. Tarpueiliuose galima pasėti augalų, kurie medžiams nekenktų, pvz. ankštinių. Šie augalai savo šaknyse sukaupia azoto junginius ir tuo atneša naudos medžiams. Aktualus dalykas yra sodo tręšimas. Kuo sodas derlingesnis, juo gausiau jis turėtų būti tręšiamas. Vieną kartą per trejus metus, o jeigu galima ir dar […]
Kompostui parinkite pavėsingą vietą, kad jo nedžiovintų saulė. • Kompostinė turi būti nemažesnė kaip 1 m3 dydžio, nes didesnėje kompostas įkaista iki reikiamos ligų sukėlėjams sunaikinti temperatūros. • Komposto dėžę galite daryti iš medžio, šiferio, sutvirtinti plytomis. Nekompostuokite į sandarias talpas, duobes, nes ten nepatenka oras. • . Komposto dėžės turi būti be dugno, kad dirvos organizmai galėtų laisvai
Genėjimas turi tiesioginę jtaką obelų ir kriaušių augimui, derėjimui ir ilgaamžiškumui. Pagrindiniai genėjimo būdai yra šakų retinimas bei trumpinimas. ‘Retinant nupjaunama dalis šakų, vaisinių šakelių, metūgli ų arba ūglių. Trumpinant nupjaunamos jų viršūnės. Genint jaunus vaismedžius siekiama užauginti norimos, formos, tvirta, gerai apšviestą, su būtinu skaičiumi šakų vainiką. Jis turi būti patogus prižiūrėti (genėt’i, purkšti) ir skinti vaisius. Genint galima gerokai
Žibuoklės (Hepatica) Daugiamečiai, 5-25 cm aukščio žoliniai augalai su trumpais šakniastiebiais. Jų lapkočiai ilgi, apaugę švelniais plaukeliais, lapų viršutinė pusė žalia, o apatinė violetinio atspalvio. Lapalakščiai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais. Gentyje žinoma 10 rūšių. Labiausiai paplitusios triskiautės, transilvaninės ir japoninės žibuoklės. Žibuoklės žydi balandžio-gegužės mėn., 15-30 dienų. Darželiuose ir įvairiuose želdynuose žibuokles patariama auginti medžių ir krūmų pavėsyje. Gerai auga
Dažniausiai vartojama vario trąša – vario sulfatas. Vario sulfatu ypač naudinga tręšti durpinį dirvožemį; 1 m2 šio dirvožemio patariama patręšti 1-1,5 g vario sulfato. Vario sulfato tirpalu taip pat patariama vegetacijos metu nupurkšti augalus: 10 litrų vandens reikia ištirpinti 2-5 g vario sulfato. Vario sulfatą reikia tirpinti-tik karštame vandenyje.
Karbamidas pardavinėjamas tiek granulėmis, tiek ir kristalais. Karbamide labai daug, iki 46 proc. azoto. Pastaruoju metu karbamidas tapo vos ne populiariausia azotine trąša.
Amonio sulfatas – gerai vandenyje tirpstantys baltos spalvos kristalai: Amonio sulfate yra iki 20 proc. azoto. Amonio sulfatas rūgština dirvą, todėl šių trąšų nepatariama ilgą laiką vartoti.
Tai amonio trąša dar vadinama Čilės salietra. Ši trąšaturi 14 proc. azoto ir 46 proc. kalio oksido. Tai neutrali trąša, ypač tinkanti šiltnamio augalams tręšti.
