Tokius mišinius reikia ruošti iš anksto – vasarą arba rudenį, nes pavasarį jau reikia turėti kelias tokio dirvožemio rūšis.
Dirvožemio mišiniui paruošti reikia velėninės, durpingos puvenin-gos žemės, smulkių pjuvenų ir drožlių.
Dažnai sodininkai pavasarį vaikšto po gėlynus ir ieško žemės daržovių sodinukams arba gėlėms, bet ši žemė yra netinkama: joje auginamų daržovių sodinukų šaknelės pajuoduoja, augalus užpuola amarai, baltasparniai, erkės. Sodinukai žūva. Todėl žemę sodinukams sodininkai turėtų pasiruošti patys.
Velėninė žemė reikalinga kopūstų daigams ir gėlėms auginti. Nedideliais kiekiais ji naudojama pomidorų ir agurkų daigams. Geriausiąją imti iš pievų, kuriose auga dobilai, ankštinės kultūros arba daugiametės žolės. Pamiškėje galima surasti laukymę, aštriu kastuvu nukelti velėną ir paimti 5-10 kg švarios, neužkrėstos žemės.
Nuimtus velėnos sluoksnius (8-10 cm storio) sudėti į 1 m aukščio ir 1,2 m pločio kaupus. Kaupų žemę reikia bent vieną kartą per vasarą sukasti, kad neapaugtų piktžolėmis. Žemę reikia retkarčiais sudrėkinti, uždengti plėvele.
Tokius mišinius reikia ruošti iš anksto – vasarą arba rudenį, nes pavasarį jau reikia turėti kelias tokio dirvožemio rūšis.Dirvožemio mišiniui paruošti reikia velėninės, durpingos puvenin-gos žemės, smulkių pjuvenų ir drožlių.Dažnai sodininkai pavasarį vaikšto po gėlynus ir ieško žemės daržovių sodinukams arba gėlėms, bet ši žemė yra netinkama: joje auginamų daržovių sodinukų šaknelės pajuoduoja, augalus užpuola amarai, baltasparniai, erkės. Sodinukai žūva. Todėl žemę sodinukams sodininkai turėtų pasiruošti patys.Velėninė žemė reikalinga kopūstų daigams ir gėlėms auginti. Nedideliais kiekiais ji naudojama pomidorų ir agurkų daigams. Geriausiąją imti iš pievų, kuriose auga dobilai, ankštinės kultūros arba daugiametės žolės. Pamiškėje galima surasti laukymę, aštriu kastuvu nukelti velėną ir paimti 5-10 kg švarios, neužkrėstos žemės.Nuimtus velėnos sluoksnius (8-10 cm storio) sudėti į 1 m aukščio ir 1,2 m pločio kaupus. Kaupų žemę reikia bent vieną kartą per vasarą sukasti, kad neapaugtų piktžolėmis. Žemę reikia retkarčiais sudrėkinti, uždengti plėvele.
Geriausia velėninė žemė – vidutinis priesmėlis.
Daigams auginti skirtą žemę, išrinkus šaknis, reikia sudėti į polietileninį maišelį, sudrėkinti ir padėti balkone.
Velėninėje žemėje yra daug organinių medžiagų, ji nerūgšti, tačiau sunki, nepuri, todėl į ją dedama pjuvenų – 7 dalys žemės ir 2 dalys pjuvenų.
Durpės – tai labai švari, lengva, gerai sugerianti vandenį žemė. 1 kibirui durpių reikia pridėti 1-2 šaukštus degtų kalkių arba dolomit-milčių. Kalkes ir dolomitmilčius galima pakeisti 1 stikline medienos pelenų. Po to durpes supilti į polietileninį maišelį ir palaistyti tokiu skiediniu: trijuose litruose vandens ištirpinti pusę šaukštelio mėlynojo akmenėlio (vario sulfato) ir 1 stiklinę srutų. Skiedinys pilamas lėtai, kad gerai įsigertų į durpes.
Šlapių arba labai sausų durpių negalima laikyti polietileniniuose maišeliuose, nes žūva daug naudingų mikroorganizmų. Durpės turi būti normaliai drėgnos.
Puveninė žemė – derlingiausia, turi daug organinių medžiagų, susidarančių pūvant mėšlui arba augalams. Daržovėms jos reikia 5-8 kg/m2. Sukasant žemę, ji įterpiama 15 cm gyliu.
Smulkios pjuvenos ir smulkios drožlės sudrėkinamos karbamido skiediniu. 2-3 litruose vandens ištirpinama 2 šaukštai karbamido ir šiuo tirpalu apipilama 10 kg pjuvenų. Po 2 valandų suberiamą 1 stiklinė pelenų, – taip pat galima dolomitmilčių arba kreidos, – viskas gerai sumaišoma, sudedama į polietileninį maišelį ir padedama šiltoje patalpoje.
Prie smėlingų, durpingų, molingų arba smėlingų dirvožemių purumui pagerinti pjuvenų beriama 4-5 kg/m2. Esant puresnei dirvai geriau vystosi augalų šaknų sistema.
Smėlio beriama po 2-3 kg/m2. Geriausia imti stambiagrūdį upės smėlį. Jeigu smėlis imamas iš karjerų, jį būtina perplauti.
Tokius mišinius reikia ruošti iš anksto – vasarą arba rudenį, nes pavasarį jau reikia turėti kelias tokio dirvožemio rūšis.Dirvožemio mišiniui paruošti reikia velėninės, durpingos puvenin-gos žemės, smulkių pjuvenų ir drožlių.Dažnai sodininkai pavasarį vaikšto po gėlynus ir ieško žemės daržovių sodinukams arba gėlėms, bet ši žemė yra netinkama: joje auginamų daržovių sodinukų šaknelės pajuoduoja, augalus užpuola amarai, baltasparniai, erkės. Sodinukai žūva. Todėl žemę sodinukams sodininkai turėtų pasiruošti patys.Velėninė žemė reikalinga kopūstų daigams ir gėlėms auginti. Nedideliais kiekiais ji naudojama pomidorų ir agurkų daigams. Geriausiąją imti iš pievų, kuriose auga dobilai, ankštinės kultūros arba daugiametės žolės. Pamiškėje galima surasti laukymę, aštriu kastuvu nukelti velėną ir paimti 5-10 kg švarios, neužkrėstos žemės.Nuimtus velėnos sluoksnius (8-10 cm storio) sudėti į 1 m aukščio ir 1,2 m pločio kaupus. Kaupų žemę reikia bent vieną kartą per vasarą sukasti, kad neapaugtų piktžolėmis. Žemę reikia retkarčiais sudrėkinti, uždengti plėvele.
Geriausia velėninė žemė – vidutinis priesmėlis.
Daigams auginti skirtą žemę, išrinkus šaknis, reikia sudėti į polietileninį maišelį, sudrėkinti ir padėti balkone.
Velėninėje žemėje yra daug organinių medžiagų, ji nerūgšti, tačiau sunki, nepuri, todėl į ją dedama pjuvenų – 7 dalys žemės ir 2 dalys pjuvenų.
Durpės – tai labai švari, lengva, gerai sugerianti vandenį žemė. 1 kibirui durpių reikia pridėti 1-2 šaukštus degtų kalkių arba dolomit-milčių. Kalkes ir dolomitmilčius galima pakeisti 1 stikline medienos pelenų. Po to durpes supilti į polietileninį maišelį ir palaistyti tokiu skiediniu: trijuose litruose vandens ištirpinti pusę šaukštelio mėlynojo akmenėlio (vario sulfato) ir 1 stiklinę srutų. Skiedinys pilamas lėtai, kad gerai įsigertų į durpes.
Šlapių arba labai sausų durpių negalima laikyti polietileniniuose maišeliuose, nes žūva daug naudingų mikroorganizmų. Durpės turi būti normaliai drėgnos.
Puveninė žemė – derlingiausia, turi daug organinių medžiagų, susidarančių pūvant mėšlui arba augalams. Daržovėms jos reikia 5-8 kg/m2. Sukasant žemę, ji įterpiama 15 cm gyliu.
Smulkios pjuvenos ir smulkios drožlės sudrėkinamos karbamido skiediniu. 2-3 litruose vandens ištirpinama 2 šaukštai karbamido ir šiuo tirpalu apipilama 10 kg pjuvenų. Po 2 valandų suberiamą 1 stiklinė pelenų, – taip pat galima dolomitmilčių arba kreidos, – viskas gerai sumaišoma, sudedama į polietileninį maišelį ir padedama šiltoje patalpoje.
Prie smėlingų, durpingų, molingų arba smėlingų dirvožemių purumui pagerinti pjuvenų beriama 4-5 kg/m2. Esant puresnei dirvai geriau vystosi augalų šaknų sistema.
Smėlio beriama po 2-3 kg/m2. Geriausia imti stambiagrūdį upės smėlį. Jeigu smėlis imamas iš karjerų, jį būtina perplauti.