Sanpaulijos žavi savo patraukliais žiedais ir įvairiausiomis formomis, savo neišrankumu – gali augti ir žydėti esant dirbtiniam apšvietimui ar erdvėje, apšviestoje netiesioginės saulės šviesos. Tai keletas iš bruožų, dėl kurių gėlių mėgėjai renkasi jas auginti namuose. Taip pat sanpaulijas yra gana nesunku dauginti. Vegetatyviniam įsišaknijimui tinkamas auginys – lapas su sveiku lapkočiu, kuris gali išsivystyti šaknis, jei […]
Nuo kovo vidurio visi sveiki kambariniai augalai (prieš persodinimą) palaistomi mineralinių trąšų tirpalu. Tręšiama kartą per savaitę. Peržydėjusius augalus reikia laikyti šviesioje, bet vėsioje vietoje, stropiai laistyti ir tręšti. Rūsyje peržiemojusią agavą, aukubą, šalčiui neatsparius juką, japoninį ožekšnį ir oleandrą kovo mėnesį pradėkite reguliariai laistyti ir tręšti. Prieš laistant supurenamas žemės paviršius nepažeidžiant augalo šaknų. Paskutinėmis kovo dienomis pradedama tręšti. Iš rūsio atnešti
Norint paankstinti kardelių žydėjimą, nuo kovo vidurio gumbasvogūnius reikia laikyti šiltoje vietoje. Tam tikslui atrenkam, tik sveiki, dideli gumbasvogūniai. Į plokščią dėžę dedamas 3-4 cm storio durpių sluoksnis, gumbasvogūniai tvirtai įspaudžiami j drėgnas durpes. Iki vegetacijos pradžios dėžės laikomos tamsoje 15 C temperatūroje. Gumbasvogūniai į lysves sodinami ne anksčiau kaip gegužes viduryje apsaugotoje, šiltoje vietoje. Sausai rūsyje per žiemą laikomus begonijų
Kovo mėnesį, kai tik įšyla dirva, nuo daugiamečių gėlių nuimama dengiamoji medžiaga, ją palikite netoliese, kad galėtumėte vėl pridengti augalus, jei atšaltų oras. Paskutinę kovo dekadą nukasami nuo krūminių rožių žemių kaupai, saugantys augalą nuo šalčių. Nuimtas eglišakes padėkite netoliese, kad galėtumėte panaudoti atšalus orams. Dirva rožėms sodinti ruošiama jau kovo mėnesį, ji sukasama per dvi kastuvo plokštes. Kadangi vienoje vietoje rožės
Pirmosiomis kovo (balandžio) dienomis pradėkite naudoti plėvele dengtus šiltnamius ir priedangas. Sodinkite gūžinės salotas, ropinius ir žiedinius kopūstus. Sėti galite ridikėlius, ridikus ir morkas. Inspektai. Prasikalus daigams, kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite inspektus. Kiekvieną rytą nuimkite nuo inspektų dengiamąją medžiagą, o vakare, nors ir nešąla, vėl uždėkite. Laistyti reikia saikingai. Liejama, kai išdžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Daržo žirniai. Jie skirstomi į gliaudomuosius
Prigiję ūgliai atstato ryšį tarp šaknų ir lapų. Bestorėdami tarp savęs susijungia ir apdengia visą žaizdą. Kol žaizda visai neapsidengia, kiekvienais metais neužaugusius tarpus reikia pakartotinai tepti konservuojančiu tepalu (galima ir-aliejiniais dažais), kad mediena nepradėtų pūti ir neįsimestų ligos. Taip galima gydyti ir kitus didelius žievės ar medienos sužalojimus. Ipolito Štaro teigimu, teisingai atlikus visus darbus ir medelių priežiūrą, galima gauti
Ne vienam sodininkui pavasarį ištįsta veidai, pamačius, kiškių ar pelių, nugraužtą vaismedžių žievę. jei žaizdelės nedidelės, jas aštriu peiliu nulyginame ir patepame sodo tepalu. Reikia tepti pažeistą medieną, o ne žievę. Tokios žaizdos gerai užgis, jeigu jas aprišime tamsia polietileno ar kitokia plėvele, popieriumi ir kt. Po plėvele greitai susidaro kaliusas. Taip aprišus galima užgydyti net dideles – pusės metro ilgio
Šviesa. Šviesoje fotosintezės būdu augalas gaminasi reikiamus angliavandenius. Geriausia augalas tarpsta, kai apšvietimas nemažesnis nei 10000 liuksų. Esant 1000 ir mažiau liuksų augalas nustoja augęs, nekrauna žiedų. Vidutiniškai jam per dieną reikia 12-16 valandų apšvietimo. Šiluma. Šiluma skatina augimą ir kitus procesus. Kuo šilčiau ir šviesiau laikomas augalas, tuo jam reikia daugiau vandens. Labai ribotai liekite augalus, kurie stovi vėsiai. Vanduo.
