Meduje yra žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio ir vitaminų. Nektarinis arba žiedadulkių medus, surinktas iš vienos rūšies augalų, vadinamas monofloriniu, surinktas iš įvairių augalų – polifloriniu. Liepų medus – vienas geriausiųjų. Jis skaidrus, bespalvis arba gelsvai žalsvas, gana tirštas, kvepia liepžiedžiais. Labiausiai tinka gydyti peršalimo ligas. Baltųjų ir rausvųjų dobilų medus – bespalvis arba gelsvas, malonaus skonio, […]
Svarbiausia nustatyti laiką, kada vaisiai turi būti skinami, nes nuo to priklauso jų skonis ir vertė. Jie turi būti skinami ne per anksti ir ne per vėlai. Jei nuskinami per anksti, būna nesuaugę, nespalvingi ir jų skonis blogesnis, o jei per vėlai – lengvai susispaudžia ir šiaip greitai sužalojami. Kai kurie vaisiai tinka valgymui tiesiai nuo medžio, pvz.: trešnės, vyšnios, slyvos,
Rugsėjo mėnesį jau paprastai daržuose nebėra nei žalių žirnių, nei pupelių. Tačiau turime daržovę, kuri savo skoniu ir maistine verte jiems prilygsta – tai kukurūzai. Ne visos kukurūzų veislės yra vienodos. Mūsų skonį bene geriausiai patenkina cukriniai kukurūzai. Kukurūzų tėvynė yra Amerikos atogrąžos, ir Europoje jie subręsta tik tuose kraštuose, kur auginamos vynuogės. Atrankos būdu pavyko užauginti tinkamas maistui veisles, kurios
Lelijų auginimas. Kaip ir kada sodinti lelijas? Visų pirmą paruoškite tinkamai dirvą. Lelijas patariama sodinti purioje žemėje, kuriuoje gali būti šiek tiek smėlio ir perpuvusio mėšlo. Į 1 m2 dirvos, kurioje auginsite lelijas, galite suberti 1 stiklinę medžio pelenų. Geriausias laikas sodinti lelijų svogūnėlius yra rūgpjūčio mėnuo. Lelijas patariama sodinti 20 – 25 cm gylyje
Gausų derlių pavyks užauginti tik tada, jei dirvoje bus pakankamai augalams reikalingų maistinių medžiagų. Svarbiausios augalų maistinės medžiagos yra šios: azotas, fosforas, kalis ir kalcis. Azotą augalai vartoja aktyviai augindami ūglius ir lapus, todėl šiomis trąšomis dirvožemį patariama tręšti nuo pavasario iki vidurvasario. Fosforas skatina žiedpumpurrų susidarymą, kalis spartina augimą, stiprina ir apsaugo nuo kenkėjų bei ligų, o kalcis reguliuoja dirvos
Visų pirma gaminant kompostą parinkite pavėsingą vietą, kad jo nedžiovintų saulė. Kompostinė turi būti ne mažesnė kaip 1 m3 dydžio, nes didesnėje kompostas įkaista iki reikiamos ligų sukėlėjams sunaikinti temperatūros. Komposto dėžę galite daryti iš medžio, šiferio, sutvirtinti plytomis. Nekompostuokite į sandarias talpas, duobes, nes ten nepatenka oras. Komposto dėžės turi būti be dugno, kad dirvos organizmai galėtų laisvai judėti. Dėžę
Šiltnamiai ir inspektai, ir iš kurių rugpjūčio mėnesį buvo neišvalytos augalų liekanos, žemė ir biokuras, valomi rugsėjo mėnesį. Augalų liekanos su pūdiniu kraunamos | vieną, biologinis kuras- į kitą krūvą. Žemė ir augalų liekanos kas 20 cm pabarstomos chlorkalkėmis – sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Krūva kraunama ne aukštesnė kaip vieno metro, kad žiemą gerai peršaltų ir būtų tinkama naudoti kitais metais.
Kriaušės dažniausiai dera kiekvienais metais. Pirmieji užauginti kriaušių vaisiai nebūna ypač skanūs ir minkšti, o metams bėgant, jų kokybė gerėja. Kriaušės yra reiklesnės šilumai nei obelys, todėl po šaltos žiemos kriaušės gali ir apšalti. Geriausiai kriaušės auga velėninėje žemėje bei gilioje ir lengvoje priemolio žemėje. Kodėl kartais ant užsimezgusių kriaušių vaisių ilgai išlieka žiedlapiai? Šiuos reiškinius galima pastebėti, kai pavasarį būna ir
