Pasigaminkite gero sodo tepalo vaismedžių skiepams ir kamienų žaizdoms gydyti. Pirktiniai tepalai dažnai gaminami iš cheminių atliekų ir kartais skiepijimo žaizdoms pakenkia ar jų net nedezinfekuoja. Kad mūsų sodo augalai augtų sveiki ir gražūs, keletas idėjų, kaip pasigaminti sodo tepalą iš natūralių medžiagų. Šiltas tepalas 1. Kanifolijos (pušies ar eglės sakų) – 1 dalis (svorio), vaško – 2 dalys, […]
Serentis (Tagetes L.) Serentis – astrinių šeimos 35-90 cm aukščio vienmetis žolinis augalas. Serenčių lapai neporiniai, pražangiai ar plunksniškai suskaldyti, 8-18 cm ilgio, 5-10 cm pločio, pjūkliškai dantytais pakraščiais. Žiedai šviesiai oranžiniai, rausvi, margi, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, nelygu rūšis ar veislė. Sėklos tamsiai rudos, 5-8 mm ilgio, 0,6 mm pločio. 1000 sėklų sveria 0,75 g. Sėklos daigios 3-4 metus. Serentis
Darbo įrankiai sode turi būti patogūs ir lengvi. Kauptukų, grėblių, vielinės šluotos kotas turi būti tokio ilgio, kad būtų galima dirbti nesusilenkus. Sodo žirklės reikalingos ne tik sode, bet ir darže, taip pat gėlyne. Kerpamoji žirklių dalis turi būti gero plieno, kad ilgai neatšiptų. Nors dviašmenės žirklės yra brangesnės, jas įsigyti labiau verta. Vaismedžiams ar krūmams genėti pirkite 20
Palmės paplitusios viso Žemės rutulio tropinėse ir subtropinėse zonose. Jos auga įvairiose vietose – nuo jūros pakrančių iki aukštų kalnų slėnių, nuo pelkių ir pelkėtų miškų iki samanų ir karštų dykumų oazių. Tai viena iš didžiausių žiedinių augalų šeimų (iš viso yra apie 2700 rūšių). Palmės labai originalios išvaizdos. Jos turi tiesų nešakotą stiebą su didele plunksninių ar vėduoklinių lapų karūna
Riešutai – puikus užkandis skubantiesiems. Kai kurie dietologai pataria malšinti alkį nespėjusiems papietauti, tačiau būkite atsargūs, jeigu turite skrandžio problemų: riešutai sunkiai virškinamas maistas, tad apsiribokite nedideliu kiekiu. Geriausia rinktis riešutus be odelės. Lazdyno riešutų maistinė vertė didžiulė. Riešutų branduoliuose yra daug baltymų (iki 25 proc), riebalų (iki 70 proc), mineralinių medžiagų, E, K, PP ir B grupės vitaminų, mažai angliavandenių ir visai
Jau senovėje Rytų išminčiai ir gydytojai melisa gydė širdies ir virškinimo ligas. Lietuvoje ji auginama daržuose, soduose ir prie bitynų kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Melisoje yra eterinių aliejų, vitamino C, mineralinių ir daug įvairių biologinių medžiagų. Citrininės melisos – daugiamečiai augalai. Besniegėmis, šaltomis žiemomis jos pašąla ar net visai iššąla. Tai maloniai citrina kvepiantys žolynai. Melisoms parinkite šiltą, saulėtą
Balsvosios galtonijos (Galtonia candicans) dar vadinamos Afrikos hiacintais. Balsvosios galtonijos – daugiamečiai, svogūniniai, 100-120 cm aukščio augalai. Lapai sodriai žali, iki 90 cm ilgio, platūs, kuokštuose po 6-8, panašūs į hiacintų. Žiedai balti, su šviesiai gelsvu apnašu, 6 cm ilgio, 3 cm skersmens, varpelio formos, kvapūs, susitelkę ilgame žiedyne. Žydi rugsėjo mėnesį. Žalsvosios galtonijos (Galtonia princeps) užauga iki 100 cm aukščio. Žiedai
Valgomoji kolokazija (Colocasia esculenta) – aroninių šeimos augalai. Pietryčių Azijoje jas augina dėl krakmolingų gumbų. Mūsų krašte irgi galima užsiauginti žiemos soduose ar oranžerijose. Kolokazijos – įspūdingi tropiniai augalai. Jų lapai primena dramblio ausis – 70 cm ilgio, 50 cm pločio, ovalūs pakraščiuose šiek tiek banguoti, odiški, šviesiai žali, Kolokazijos auga drėgnose kalnų papėdėse, užauga iki metro aukščio. Valgomosios kolokazijos –
