Eustoma (Eustoma grandiflorum) Eustoma grandiflorum, anksčiau žinoma kaip Lisianthus russelianus, gėlė užauga nuo 20 iki 80 cm aukščio. Kai kurie augalai išaugina tik keletą žiedų, o kiti turi maždaug iki 20 žiedų. Žiedai yra dideli, varpelio formos, šiek tiek primenantys tulpių žiedus. Augant žiedui, žiedlapiai auga gana sandariai susiglaudę, tačiau pražystant žiedlapiai gana smarkiai išsiskleidžia į išorę. Jos […]
Puansetija (Euphorbia pulcherrima) Savo gimtinėje Meksikoje puansetijos keroja taip pat vešliai kaip pas mus šeivamedis ir išauga daugiau nei 3 metrų aukščio. “Žydėjimo” laikotarpiu (gruodžio mėnesį) šie puikūs medeliai ir krūmai tampa tikra tenykščių sodų puošmena. Pas mus tie nuostabiai dekoratyvūs karpažoliniai augalai dažniausiai perkami kaip “vienkartiniai” ir dideliais kiekiais auginami pardavimo sezonui apie Kalėdas.
Raudonžiedė karpažolė (Euphorbia milii) Karpažolių yra per 2000 rūšių. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo labai skirtingos — vienos panašios i kaktusus, kitos — į žoles, krūmus ir net medžius. Bendra visoms karpažolėms — Į kančiuką panašūs balti, nuodingi aitrūs syvai ir vienalyčiai (arba hermafroditiški) netikri žiedai, botanikų vadinami cijačiais. Raudonžiedė karpažolė — nereiklus, nepaliaujamai žydintis
Eševerija (Echeveria) Žemaūgės eševerijos — labai dailios, o vietos ir priežiūros joms reikia nedaug. Gamtoje jos auga Vidurio ir Pietų Amerikoje — daugiau kaip 100 rūšių. Beveik visoms joms būdingi skrotele išsidėstę mėsingi lapai. Echeveria pelusida lapai ir žiedai Echeveria rundelli lapai ir žiedai Kai kurios jų auga kaip bestiebiai kerai,
Diptekarantas (Dipteracanthus) Iš 250 šio augalo rūšių kambaryje auginami tik Dipteracanthus devosianus (arba kitaip Ruellia devosiana) baltais bei violetiniais dryžiais išmargintais žiedais ir Dipteracanthus portellae (arba kitaip Ruellia portellae) rožiniais žiedais. Išvardinti) rūšių lapai tarsi aksominiai, išvagoti šviesiomis gyslomis. Šie augalai — tai žemi, šliaužiantys puskrūmiai, todėl tinka papuošti gėlių vitrinų apačią arba auginti kabančiuose
Dipladenija (Dipladenia) Dipladenija visą vasarą žydi purpuriniais, tamsiai rožiniais arba baltais žiedais. Gėlininkai mėgsta įvairius Dipladenia sanderi ir Dipladenia Splendens mišrūnus, pavyzdžiui, itin vešliai žydinčią ‘Rosea’ (rožinė — gelsvai rožinė) ir ne taip gausiai žydinčią ‘Rubiniana (rožinė arba raudona) veisles. Visai nauja yra Dipladenia boliviensis, kurios balti žiedai turi oranžines žiotis. Beje, dipladenijai reikia tvirtų
Ciklamenas (Cyclamen persicum) Gaivi vėsa ir saikinga drėgmė — štai ciklamenų priežiūros paslaptis. Tai kalnų miškų augalas, tarpstantis kalkingose dirvose, daugiausia lapų žemėje. Saulėkaitos nemėgsta ir vėsiame miegamajame jaučiasi geriau negu šildomose patalpose. Beje, apie žemę reikia pasakyti, kad sąlygų, panašių į gimtąsias vietas, nereikia imituoti. Vietos prie Viduržemio jūros, kur auga laukiniai eiklamenų broliai,
Krosandra (Crossandra infundibuliformis) Viena iš penkiasdešimties šios genties rūšių, Crossandra infundibuliformis 1817 metais buvo atvežta į Europą iš Lidijos. Gėlininkams ji nepatiko dėl savo įnoringo būdo, bet kai vienas švedų sodininkas šeštame dešimtmetyje veislininkystės būdu pašalino jos “tropinius kaprizus”, vėl išpopuliarėjo. Jos veislė ‘Mona Wallhed’. mėgiama ir šiandien. Ji gerokai smulkesnė ir kresnesnė už natūraliai
