Ciklamenas

Ciklamenas (Cyclamen persicum)

Gaivi vėsa ir saikinga drėgmė — štai ciklamenų priežiūros paslaptis. Tai kalnų miškų augalas, tarpstantis kalkingose dirvose, daugiausia lapų žemėje. Saulėkaitos nemėgsta ir vėsiame miegamajame jaučiasi geriau negu šildomose patalpose.

Ciklamenas Cyclamen persicum

foto: Romtomtom, CC BY 2.0, Cyclamen persicum

Beje, apie žemę reikia pasakyti, kad sąlygų, panašių į gimtąsias vietas, nereikia imituoti.

Vietos prie Viduržemio jūros, kur auga laukiniai eiklamenų broliai, vasarą, būna gana sausos, be to, gumbai glūdi tankesnėje, kalkingoje dirvoje. Ciklamenai — itin mėgstamos gėlės. Vokietijoje kasmet jų išauginama apie 20 milijonų egzempliorių: daugybė veislių su mažais arba dideliais, plunksniniais arba lygiais, baltais, raudonais, rožiniais  arba gelsvai rausvais ir violetiniais žiedais, su žaliais arba margais lapais, be to, vadinamieji kvapieji ir nykštukiniai ciklamenai. Veislininkai giriasi, kad nykštukinės veislės gausiai žydi ir gerai laikosi, tik svarbu neleisti mažiesiems jų puodeliams išdžiūti. Daugeliui ciklamenai tėra proginiai, lyg „vienkartiniai“ augalai, o juk jų grožis išryškėja tik daugelį metų juos auginant.

Žydėjimo laikas: pradeda žydėti tada, kuomet daug gėlių ilsisi – nuo rugsėjo iki balandžio mėnesio.

Šeima: Primulaceae, raktažoliniai.

Tėvynė: Rytinės Viduržemio jūros sritys.

Geriausiai auga: Šviesioje, bet ne saulėtoje, ištisus metus gerai vėdinamoje, ne per šiltoje vietoje. Šilumos šioms gėlėms daug nereikia. Vasarą pastatyti lauke pusiau paunksnėje, žiemą geriausia laikyti apie 15°C.

Laistymas, tręšimas: Žemė vasarą turi būti vos drėgna, bet ne šlapia. Ciklamenai labai jautrūs drėgmei! Laistyti žemę, o ne gumbą. Ciklamenų gumbai gali lengvai supūti, ypač kol neįjungtas šildymas, jei neatsargiai juos laistysite. Vandenį pilkite silpna srovele ne į gumbą, o į patį vazonėlio pakraštį arba dar geriau – į padėkliuką. Po laistymo praėjus pusvalandžiui pažiūrėkite, ar ten liko vandens, ir būtinai jį išpilkite. Prieš ir žydėjimo metu ciklamenus reikia tręšti kas savaitę. Nužydėję laikomi vėsiau ir tamsiau, laistomi retai – jie turi pailsėti.

Kiti priežiūros ypatumai: Rudenį persodinti į gėlių žemę. Trečdalis gumbo turi matytis. Tik jaunas sėjinukus galima giliau susodinti.

Dauginimas: Iš sėklų šildomoje dauginimo lysvėje (18 – 20°C) bet kuriuo metų laiku. Sėklas apiberti žemėmis (tamsoje dygstančios!). Jauniems augalams reikia labai daug šviesos, kad augtų gražiais krūmeliais, o neišstyptų. Todėl sėti geriausia vasario mėnesį, kad sėjinukai išdygtų šviesesniais mėnesiais.

Kenkėjai, ligos: Dėl drėgmės pertekliaus gali paruduoti šaknys arba įsimesti gumbų puvinys. Jei augalas laikomas per šiltai, puola amarai, voratinklinės bei plonaodės erkės, jei per drėgnas oras, gali įsimesti pilkasis puvinys.

Patarimas: Senus žiedus ir lapus išrauti vienu trūktelėjimu, nepjauti jų, nes likusi dalis greitai pūva, todėl gali užsikrėsti žemė. Trūkio vietą apiberti medžio anglies milteliais.

-

Leave a Reply