Eševerija

Eševerija (Echeveria)

Žemaūgės eševerijos — labai dailios, o vietos ir priežiūros joms reikia nedaug. Gamtoje jos auga Vidurio ir Pietų Amerikoje — daugiau kaip 100 rūšių. Beveik visoms joms būdingi skrotele išsidėstę mėsingi lapai.

Echeveria pelusida lapai ir žiedai

  

Echeveria rundelli lapai ir žiedai

  

Kai kurios jų auga kaip bestiebiai kerai, kitos — kaip trumpastiebiai šakoti puskrūmiai arba krūmai. Į šonus leidžia tvirtus žiendynkočius su oranžiniais, tamsgeltoniais arba raudonais žiedynais. Prekiaujama labai įvairiomis rūšimis. Labiausiai mėgstamos ir paplitusios yra:

• Echeveria agavoides — lapų kraštai rūdžių raudonumo, itin gražūs ‘Red Edge’ („Raudonkraštės’) veislės lapai.

• Echeveria carnicolor — mėsos spalvos eševerija. Gražiai kerojasi ir leidžia ataugas, tad galima auginti kaip svyrantį augalą.

• Echeveria derenbergii — žaliais blizgančiais lapais ir oranžiniais žiedais.

• Echeveria gibbiflora — smėlio bei purpurinės spalvos skrotelė-s išauga ant 30 – 50 cm aukščio stiebų. Žydi šviesiai raudonais, baltai apšarmojusiais žiedais, kurie rudenį skleidžiasi ant ilgų netikrų kekių.

• Echeveria harmsii — mažyčiai puskrūmiai dailiomis skrotelėmis suaugusiais lapais. Rūdžių spalvos žiedai išsiskleidžia vasarų.

• Echeveria nodulosa — itin gražūs jos lapai, išmarginti violetiniais dryžiais. Išauga tik 20 cm aukščio ir nuo kovo mėnesio žydi rausvai rudais geltonai apkraštuotais žiedeliais.

• Echeveria pulvinata lapai, kaip sako pavadinimas, atrodo lyg nupudruoti, o iš tiesų — apaugę baltais plaukučiais. Tai reiškia, kad jai reikia daug šviesos. Veislė ‘Ruby’ (‘Rubinas’) pasižymi raudonais lapų kraštais, bet tamsioje vietoje jie pažaliuoja.

• Echeveria setosa — šeriuotoji eševerija, suaugusi plokščiomis, Echeveria pmnila žydi nuo balandžio iki birželio, bastiebėmis skrotelėmis.  Žydi pavasarį. Gražiausiai eševerijos atrodo susodintos grupėmis — įvairios jų rūšys ir veislės.

Žydėjimo laikas: Labai įvairus, nelygu rūšis arba veislė. Žiedus krauna priklausomai nuo dienos ilgumobei šilumos, bet įvairios rūšys skirtingai.

Šeima: Crassulaceae, storlapiniai.

Tėvynė: JAV pietūs, Vidurio ir Pietų Amerika.

Geriausiai auga: Ištisus metus saulėtoje, vasarų šiltoje vietoje. Saugiausiai jaučiasi lauke, saulėkaitoje. Žiemų mėgsta ilsėtis vėsoje (5-10°C). Šilčiau laikyti nebent žiemą žydinčias rūšis.

Laistymas, tręšimas: Vasarą laistyti mažai, žiemą nežydinčių eševerijų beveik visai nelaistyti. Drėgmė jas pražudo. Nuo kovo iki rugpjūčio augimo laikotarpiu kas savaitę palieti trupučiu kaktusų trąšų.

Kiti priežiūros ypatumai: Jaunus augalus kasmet persodinti į žemę kaktusams arba standartinę P žemę, senesnius — tik tuomet, kai būtina.

Dauginimas: Po žydėjimo šoninėmis skrotelėmis arba lapų auginiais. Auginius atpjovus truputį apdžiovinti, įkišti i smėlio dirvų ir leisti šaknytis (geriausiai prigyja 20° C šilumoje).

Kenkėjai, ligos: Nuo drėgmės pertekliaus paprastai įsimeta šaknų puvinys ir miltligė. Be to, puola miltuotieji skydamariai, šakniniai amarai (šaknų kenkėjai filokseros) — dažniausiai dėl to, kad augalas per šiltai žiemoja..

Pastaba: Lygiai taip pat prižiūrima Graptopetalum bellum, kuri žydi nuo gegužės iki birželio mėnesio tamsiai rožinių žvaigždiškų žiedų kuokšteliais.

-

Leave a Reply