Eševerija (Echeveria)
Žemaūgės eševerijos — labai dailios, o vietos ir priežiūros joms reikia nedaug. Gamtoje jos auga Vidurio ir Pietų Amerikoje — daugiau kaip 100 rūšių. Beveik visoms joms būdingi skrotele išsidėstę mėsingi lapai.
Echeveria pelusida lapai ir žiedai
 |  |
Echeveria rundelli lapai ir žiedai
 |  |
Kai kurios jų auga kaip bestiebiai kerai, kitos — kaip trumpastiebiai šakoti puskrūmiai arba krūmai. Į šonus leidžia tvirtus žiendynkočius su oranžiniais, tamsgeltoniais arba raudonais žiedynais. Prekiaujama labai įvairiomis rūšimis. Labiausiai mėgstamos ir paplitusios yra:
• Echeveria agavoides — lapų kraštai rūdžių raudonumo, itin gražūs ‘Red Edge’ (“Raudonkraštės’) veislės lapai.
• Echeveria carnicolor — mėsos spalvos eševerija. Gražiai kerojasi ir leidžia ataugas, tad galima auginti kaip svyrantį augalą.
• Echeveria derenbergii — žaliais blizgančiais lapais ir oranžiniais žiedais.
• Echeveria gibbiflora — smėlio bei purpurinės spalvos skrotelė-s išauga ant 30 – 50 cm aukščio stiebų. Žydi šviesiai raudonais, baltai apšarmojusiais žiedais, kurie rudenį skleidžiasi ant ilgų netikrų kekių.
• Echeveria harmsii — mažyčiai puskrūmiai dailiomis skrotelėmis suaugusiais lapais. Rūdžių spalvos žiedai išsiskleidžia vasarų.
• Echeveria nodulosa — itin gražūs jos lapai, išmarginti violetiniais dryžiais. Išauga tik 20 cm aukščio ir nuo kovo mėnesio žydi rausvai rudais geltonai apkraštuotais žiedeliais.
• Echeveria pulvinata lapai, kaip sako pavadinimas, atrodo lyg nupudruoti, o iš tiesų — apaugę baltais plaukučiais. Tai reiškia, kad jai reikia daug šviesos. Veislė ‘Ruby’ (‘Rubinas’) pasižymi raudonais lapų kraštais, bet tamsioje vietoje jie pažaliuoja.
• Echeveria setosa — šeriuotoji eševerija, suaugusi plokščiomis, Echeveria pmnila žydi nuo balandžio iki birželio, bastiebėmis skrotelėmis. Žydi pavasarį. Gražiausiai eševerijos atrodo susodintos grupėmis — įvairios jų rūšys ir veislės.
Žydėjimo laikas: Labai įvairus, nelygu rūšis arba veislė. Žiedus krauna priklausomai nuo dienos ilgumobei šilumos, bet įvairios rūšys skirtingai.
Šeima: Crassulaceae, storlapiniai.
Tėvynė: JAV pietūs, Vidurio ir Pietų Amerika.
Geriausiai auga: Ištisus metus saulėtoje, vasarų šiltoje vietoje. Saugiausiai jaučiasi lauke, saulėkaitoje. Žiemų mėgsta ilsėtis vėsoje (5-10°C). Šilčiau laikyti nebent žiemą žydinčias rūšis.
Laistymas, tręšimas: Vasarą laistyti mažai, žiemą nežydinčių eševerijų beveik visai nelaistyti. Drėgmė jas pražudo. Nuo kovo iki rugpjūčio augimo laikotarpiu kas savaitę palieti trupučiu kaktusų trąšų.
Kiti priežiūros ypatumai: Jaunus augalus kasmet persodinti į žemę kaktusams arba standartinę P žemę, senesnius — tik tuomet, kai būtina.
Dauginimas: Po žydėjimo šoninėmis skrotelėmis arba lapų auginiais. Auginius atpjovus truputį apdžiovinti, įkišti i smėlio dirvų ir leisti šaknytis (geriausiai prigyja 20° C šilumoje).
Kenkėjai, ligos: Nuo drėgmės pertekliaus paprastai įsimeta šaknų puvinys ir miltligė. Be to, puola miltuotieji skydamariai, šakniniai amarai (šaknų kenkėjai filokseros) — dažniausiai dėl to, kad augalas per šiltai žiemoja..
Pastaba: Lygiai taip pat prižiūrima Graptopetalum bellum, kuri žydi nuo gegužės iki birželio mėnesio tamsiai rožinių žvaigždiškų žiedų kuokšteliais.