Gebenkrūmis (Fatshedera lizei) Botaninis šio augalo pavadinimas rodo, kad tai nėra savarankiška gentis, o mišrūnas, gautas sukryžminus fatsiją (Fatsia japonica) su gebene (Hedera helix). Fatshedera užauga maždaug 1,5 m aukščio. Stiebai tiesūs, lapai — triskilčiai arba penkiaskiičiai, sodriai žali, žvilgantys, ‘Variegata’ (‘Margutė’) veislės — baltmargiai, be toji ne taip sparčiai auga į aukštį. Šeima: Araliaceae, […]
Karpažolė (Euphorbia) Karpažoliniai, ketvirtoji pagal dydį žydinčių augalų šeima, apima ir belapius sukulentus. Tai keistoki, nereiklūs kambariniai augalai, kurių daugelis labai panašūs į kaktusus. Euphorbia išskiria lipnų, pienišką skystį, o kaktusai neišskiria. Tai yra vienas iš būdų, kaip atskirti šią gėlę nuo kaktusų. Dažniausiai sutinkamos šios rūšys: Euphorbia pseudocactus, Euphorbia tirucalli, Euphorbia erythraeae, Euphorbia balsamifera
Japoninis ožekšnis (Euonymus japonicus) Ožekšnis (Euonymus europaea), žiemai atspari Euonymus genties rūšis — pas mus gerai žinomas ir vertinamas sodo augalas. Kambaryje arba vėsiame žiemos sode tinki auginti tik japoninė rūšis – Euonymus japonica, tėvynėje užauganti iki 8 m aukščio, o pas mus, gėliapuodyje arba kubile — tik apie 1 m, nors kartais ir daugiau.
Skindapas (Epipremnum pinnatum) Skindapas užaugina iki 10 m ilgio ūglius. Itin dailiai atrodo pakabinamuose gėliapuodžiuose, gražiai apraizgo sienas bei pertvaras. Parduodama beveik vien tik veislė ‘Aureum’ (‘Auksaspalvis’). Jaunų augalų lapai girdiški, gelsvai išmarginti, senesnių — gerokai didesni ir gali sutrūkinėti. Kartais šis augalas dar vadinamas senuoju savo vardu Scindapsus. Šeima: Araceae, ajeriniai. Tėvynė: Saliamono salos Ramiajame
Dracena (Dracaena) Augalo pavadinimas Dracaena yra kilęs iš romanizuotos senovės graikų kalbos žodžio “drakaina” – drakonas moteris, drakonė. Nore savaime augančios ir senesnės dracenos labai panašios į palmes, tačiau su šia augalų šeima jos visai negiminingos, kaip ir juka (Yucca). Tiesa, dracena dažnai painiojama su kordilina. Labiausiai jos skiriasi šaknimis: dracenų šaknys oranžiškai geltonos ir lygios,
Dizigoteka (Dyzygotheca) Savaime auga kaip visžaliai krūmai arba maži medžiai. Dizygotheca elegantissima — kaip sako ir jos botaninis rūšies pavadinimas — itin puošnus augalas. Paprastai jis turi tik vieną stiebą ir gali užaugti beveik iki 2 m aukščio. 7-11 siaurų ilgų pavienių lapelių prisegti kaip rankos pirštai prie plono stiebo. Jauni jie būna rausvi ir
Difenbachija (Dieffenbachia) Difenbachija — bene mėgstamiausias selekcininkų augalas. Labiausiai paplitusios veislės: Dieffenbachia amoena ‘Tropic Snow’ (“Atogrąžų sniegas’) — dideliais (60 cm ilgio) gelsvai baltais lapais, Dieffenbachia bowmannii ‘Camilla’ (“Kamilė”) — 75 cm ilgio šviesiai žaliai išmargintais lapais, mažaūgės Dieffenbachia maculata veislės – baltmargiais lapais. Ypač išsiskiria iš kitų veislės, kurių lapai balti su žaliais kraštais.
Viksvuolė (Cyperus) Viksvuolės savaime auga drėgnoje pelkių žemėje, todėl ir kambaryje būdamos mėgsta drėgmę. Daugumai veislių būdingos skėčio pavidalo lapų skrotelės. Maži neryškūs skėtiški žiedai žydi beveik visus metus. Yra apie 600 viksvuolės rūšių, iš kurių kaip kambariniai augalai labiausiai paplitusios šios: •Cyperus atiernifolius, jo baltai marga veislė ‘ Variegatus’ porūšė SSP. Flabeliformis, Cyperus albostriatus, Cyperus
