Karpažolė (Euphorbia)
Karpažoliniai, ketvirtoji pagal dydį žydinčių augalų šeima, apima ir belapius sukulentus. Tai keistoki, nereiklūs kambariniai augalai, kurių daugelis labai panašūs į kaktusus. Euphorbia išskiria lipnų, pienišką skystį, o kaktusai neišskiria. Tai yra vienas iš būdų, kaip atskirti šią gėlę nuo kaktusų.
Dažniausiai sutinkamos šios rūšys: Euphorbia pseudocactus, Euphorbia tirucalli, Euphorbia erythraeae, Euphorbia balsamifera ir Euphorbia grandicornis. Kalėdų gėlė – poinsetija taip pat priklauso šiai gėlių šeimai.
Lietuvoje yra sutinkama keletas karpažolinių šeimos augalų rūšių. Viena iš jų – Dygliuotoji karpažolė (Euphorbia milii). Tai krūmas su smulkiais raudonais žiedeliais.
Šeima: Euphorbiaceae, karpažoliniai.
Tėvynė: Afrika.
Geriausiai auga: Šviesioje arba saulėtoje, vasarą šiltoje, žiemą 15 -18°C patalpoje. Vasarą galima laikyti lauke, bet pastogėje, kad neužlytų lietus.
Laistymas, tręšimas: Pavasarį ir vasarą lieti ne daug, rudenį ir žiemą — dar mažiau (geriausia pilti vandenį iš apačios), Tręšti nuo balandžio iki rugsėjo kaktusams skirtomis gerai atskiestomis trąšomis.
Kiti priežiūros ypatumai: Jei reikia, pavasarį persodinti į kaktusų žemę su ketvirtadaliu molingos sodo dirvos.
Dauginimas: Sėklomis arba stiebo dalių augimais — nelygu rūšis. Pjūvių vietas būtina palaikyti drungname vandenyje (sustabdo syvų tekėjimą ir neleidžia audiniams sukibti) ir prieš įsmeigiant į žemę kiek apdžiovinti.
Kenkėjai, ligos: Retai.
Atsargiai: Karpažolės nuodingos žmonėms ir gyvūnams, syvai turi odą ir gleivinę dirginančių medžiagų, saugotis, kad jie nepatektų į akis arba į atvirą žaizdą! Kai kurios rūšys spygliuotos — galima susižeisti.