Susipažinkite – Papartis Pteris
Pteris gentis (apie 280 rūšių) tarpsta vien atogrąžose ir vidutinėse atogrąžose. Jos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio “pteron” – sparnas.
Šios genties paparčių yra didelių, mažų, ir margalapių.
Jie auga krūmeliu — lapai iš trumpų požeminių šakniastiebių pirmiausia stiebiasi aukštyn, o vėliau palinksta galais žemyn.
Kai kurios rūšys turi dvejopus lapus: trumpus, nevaisingus ir ilgesnius, vaisingus. Apatinės vaisingųjų pusės pakraščiuose išsidėsčiusios sporangės. Kai kada lapai užriečia kraštus, kad apsaugotų sporanges. Tuomet jie atrodo lygūs. Jeigu iš tolo matyti, kad jie šiek tiek dantyti, vadinasi, tai nevaisingi lapai.
Labiausiai paplitusi šios genties rūšis yra Pteris cretica ir jos veislės ‘Albolineata’ (su baltu dryžiu išilgai lapo) bei ‘Rowen’ arba “Wimsettii’ (ir viena, ir kita į petražoles panašiais lapais). Pteris cretica vaisingi ir nevaisingi lapai auga ant 15 cm ilgio juodų kotų.
Pteris ensiformis — žavus mažalapis papartis. Jam reikia itin drėgno oro ir šilumos, tad labiausiai tinka šiltnamiai arba specialūs papartynai. Ši rūšis taip pat turi fertilius ir sterilius lapus. Labiausiai paplitusios jo veislės: 1956 metais Belgijoje sukurta baltajuostė ‘Evergemensis’ ir nuo 1890 metų gyvuojanti ‘Victoriae’.
Turintys uždarą gėlių palangę, gali laikyti ypač gražią Pteris quadriaurita rūšį arba jos veislę ‘Argyraea’. Erdviuose žiemos soduose itin dailiai atrodo ryškiai žalia Pteris tremula iš Naujosios Zelandijos ir Australijos, užauganti iki 1 metro aukščio. Visi šie paparčiai auginami gėliapuodžiuose (ne epifitai).
Šeima: Acrostichaceae – Pteridaceae.
Tėvynė: Atogrąžų bei vidutinių atrogrąžų kraštai, Viduržemio jūros pakrantės.
Geriausiai auga: Šiltoje, ūksmingoje patalpoje. Jautrias rūšis (Pteris guadriaurita ir Pteris ensiformis) visus metus laikyti 20°C temperatūroje, Pteris cretica gali žiemoti vėsesnėje patalpoje (dryžuotosios veislės 16-18°C, žalialapės 12°C). Labai svarbu, kad oras būtų pakankamai drėgnas!
Laistymas, tręšimas: Laistyti minkštu kambario temperatūros vandeniu. Vasarą žemė turi būti nuolat drėgna, žiemą laikant vėsiau, lieti mažiau. Balandžio — rugpjūčio mėnesiais po truputi tręšti kas 14 dienų.
Kiti priežiūros ypatumai: Kartais purkšti, pavasarį persodinti į gėlių žemę. Beje, Pteris labai nemėgsta skersvėjo.
Dauginimas: Pavasarį persodinant kero dalimis arba sporomis, kurių susidaro tiek daug, kad net pasisėja gretimuose gėliapuodžiuose. Jaunus, ką tik sudygusius paparčiukus būtina sodinti į kuo mažesnius gėliapuodžius.
Kenkėjai, ilgos: Jei oras per sausas, puola amarai ir skydamariai.
Patarimas: Negražiai atrodančius senesnius lapus geriau nukirpti — šitaip tik atjauninsite augalą.