Didžialapė hortenzija

Didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla)

Didelius baltus, rožinius, raudonus arba mėlynus skėtinius žiedynus sudaro sunykę sterilūs pavieniai žiedai spalvingais taurėlapiais. Pastaruoju metu vėl populiarios veislės, kur žiedynų viduryje esančių neišvaizdžių pavienių žiedų guotus supa didelių sterilių žiedų vainikas. Melsvo atspalvio būna raudonos ir rožinės hortenzijos, laistomos aliuminio sulfatu arba kaiio alūnu.

Žydėjimo laikas: Gėliapuodžiuose žydinčios hortenzijos parduodamos nuo kovo iki gegužės, bet natūraliai ši rūšis žydi birželį ir liepą.

Šeima: Saxifragaceae, uolaskėliniai.

Tėvynė: Japonija.

Geriausiai auga: šviesioje, saulėtoje (bet vidudienio sau Jės nemėgsta), ne per šiltoje vietoje, vasarą geriausiai lauke, vėsioje sodo paunksnėje. Žiemą pakanka 4 – 8°C. Kadangi hortenzijos meta lapus, žiemoti gali ir tamsoje. Nuo vasario vėl pastatyti j šiltesne ir šviesesne vietą.

Laistymas, tręšimas: Pavasarį, vasarą ir rudenį laistyti gausiai. (Hydrangea — išvertus reiškia vandens siurbikė!) Žiemą laistyti tik tiek, kari neišdžiūtų gniužulas. Niekada nevartoti kalkingo vandens! Vasarą iki rugpjūčio pabaigos į laistomąjį vandenį kas 14 dienų įmaišyti rododendru trąšų.

Kiti priežiūros ypatumai: Nužydėjusią galima apgenėti, Pavasarį baltas, rožines ir raudonas veisles persodinti į vidutinio rūgštingumo, mėlynas veisles — į itin rūgščią (azalijų) žemę.

Dauginimas: Viršūnių auginiais.

Kenkėjai, ligos: Jei oras per sausas ir per šiltas, apninka voratinklinės erkės bei amarai.

-

Leave a Reply