Laiškiniai svogūnai, kartais yra vadinami žaliaisiais ar pavasario svogūnais. Šie augalai nesubrandina svogūnėlių, tik kažką panašaus į kiek sustorėjusį baltos spalvos stiebo kamieną. Tačiau laiškiniai svogūnai puikiai išvysto ilgus žalius stiebelius – laiškus, kurie kartu su sustorėjusiu stiebo baze, yra vartojami kaip puiki prieskonininė daržovė, kurios skonis yra šiek tiek švelnesnis negu įprastų svogūnų. Laiškiniai svogūnai […]
Valgomasis salieras – Apiaceae šeimos augalas, nuo seno žinomas visame pasaulyje. Liaudies medicina sako, kad salierų biologiškai aktyvios medžiagos gerina nervų sistemos veiklą, regėjimą, inkstų darbą, skatina organizmo atsparumą infekcijoms, tinka seasant širdies, kraujagyslių ligomis. Salierų daigų darže nepatariama sodinti anksčiau gegužės mėnesio vidurio, nes anksčiau pasodinti augalai gali netrukus pradėti auginti žiedstiebius. Salierų daigus galima sodinti net ir birželio pradžioje, svarbu
Lapkotiniai salierai – skani, labai vertinga maistine daržovė. Ypač šie salierai mėgstami Anglijoje, be jų negali apsieiti nė vienas restoranas. Jie vartojami nuo rugsėjo mėnesio iki žiemos pabaigos, todėl juos auginti tikrai verta. Sėklų išvaizda ir sėjos būdu jie nesiskiria nuo kitų salierų. Lapkotinių salierų negalima sodinti anksčiau nei gegužę, nes šaltu drėgnu oru daigai skursta ir neauga. Pasodintus lapkotinių salierų daigus
Iš Rytų Azijos kilusios sojos uždera ir mūsų kraštuose, jeigu joms parenkama gerai nuo vėjo ir lietaus apsaugota vieta. Poreikiai. Šiam šilumą mėgstančiam augalui reikia saulėtos. nuo vėjo apsaugotos vietos ir humusingos, purios dirvos, kurios negalima tręšti mėšlu. Esant sausiems orams, sojas reikia palaistyti. Auginimas. Kadangi sojos nepakelia šalčio, pirmą kartą jas galima sėti tik
Svogūnai mūsų krašte yra vartojami ištisus metus ir gali būti auginami įvairiai. Poreikiai. Saulėta vieta, lengva, laidi, giliai išpurenta ir organinėmis trąšomis patręšta dirva. Nuo šių sąlygų priklauso geras svogūnų derlius. Šlapias, vėsus molžemis svogūnams auginti netinka. Svogūnams nereikia daug vandens, tačiau vasaros sausrų metu reikia pasirūpinti, kad jų žemė būtų pakankamai ir giliai drėgna. Auginimas. Svogūnus reikia
Sultenė priklauso valerijoninių šeimai. Augaluose gausu vitamino C, jie atsparūs šalčiams, todėl patartina sultenes auginti kaip vėlyvąsias daržoves. Poreikiai Sultenės auga visose gerose, šiek tiek kalkingose, nešlapiose dirvose, ypač saulėtoje vietoje. Maisto medžiagų joms reikia nedaug, pakanka to, ką paliko prieš jas augusios daržoves. Auginimas Sėjama nuo rugpjūčio iki rugsėjo vidurio. Paskutinį kartą sėtus augalus galima palikti žiemoti lysvėje, pridengus žagarais. Atstumas tarp eilių
Romėnu salota Ši salota su ilgais, iš dalies gūžę sudalančiais lapais neaugina žiedynkočių, todėl ją tinka auginti vasarą. Senesnėms veislėms galima padėti formuoti gūžes, jas surišant. Iš čia kilęs vokiškas salotų pavadinimas “rišamoji salota” (vok. Bindesalai). Šios salotos vartojamos ir virtos. Poreikiai Kaip ir kitų salotų. Auginimas Sėti į dirvą nuo kovo vidurio, atstumas tarp eilių 35 cm. Vėliau išretinti iki 30
Ši ankstyvoji salota pranašesnė už aukščiau aprašytąją tuo, kad lapus galima skinti ilgesnį laiką. Poreikiai Vietos ir maistingųjų medžiagų poreikiai tokie pat, kaip kitų salotų. Auginimas Sėti eilėmis (atstumas tarp eilių 30 cm), vėliau išretinti 30 cm atstumu tarp augalų. Sėjama nuo kovo pabaigos iki liepos galo tiesiai į dina. Derlius Augimo laikas – 5-6 savaitės, pirmuosius lapus galima skinti ir anksčiau.
