Lapinė (pjaunamoji) salota Ši salotų veislė nesuka gūžių, jų lapai auga stačiai. Daugiausia jas tinka auginti kaip ankstyvąsias daržoves. Poreikiai Kaip ir kitų salotų, tačiau pakenčia ir pavėsį. Auginimas Sėjama nuo kovo mėnesio kas savaitę, tiesiai į dirvą; atstumas tarp eilių – 15 cm. Daigus būtina išretinti. Vasarą šios salotos sparčiai užaugina žiedynkotį. Jas galima sėti ir rugsėjo mėnesį, tačiau vegetacijos eiga priklauso nuo […]
Gūžinės salotos Jos panašios į paprastąsias gūžinės salotas, tik suka didesnes ir tvirtesnes gūžes, be to, jų lapai yra šiek tiek kietesni, todėl vokiškai jos ir vadinamos “Eissalat” (ledinės salotos) arba “Krachsalat” (traškiosios salotos). Poreikiai Tokie pat kaip ir gūžinių salotų. Auginimas Kadangi šioms salotoms nesvarbu dienos trukmė ir jos nėra labai linkusios žydėti, nepriklausomai nuo veislės sėjamos ar sodinamos tiesiai į dirvą
Gūžinės sėjamosios salotos (Lactuca sativa var. capitata) Šias tradicines salotas galima auginti nuo pavasario iki rudens, tačiau būtina teisingai pasirinkti veisle, nes ankstyvosios arba rudeninės veislės greit išaugina žiedynstiebius, t.y.. pradeda žydėti. Poreikiai Gūžinės salotos veši visuose geruose, puveninguose, laidžiuose, bet nerūgščiuose dirvožemiuose, saulėtose vietose; pavėsyje salotos blogai formuoja gūžes. Dėl trumpo vegetacijos periodo jos saikingai naudoja maisto medžiagas. Paprastai gūžinės salotas pakanka patręšti
Salierai – vertinga kultūra, turinti daug vitaminų, karotino, mineralinių druskų. Salierai mėgstami dėl malonaus specifinio kvapo. Kaip vaistinis augalas naudojami esant druskų nusėdimui. Šiandien pakalbėkime apie šakninius salierus dar vadinamus ropiniais. Šaknis skaitoma subrendusia kai yra 10 cm ir daugiau skersmens. Saliero šaknis gali būti vartojama žalia, virta ar kepta, yra dedama į sriubas, troškinius
Svogūnai pasižymi aštriu skoniu ir aromatu, turi gydomųjų savybių, nes juose yra ypatingų medžiagų – fitoncidų, naikinančių ligas sukeliančius mikroorganizmus. Svogūnai pagerina maisto skonį, padeda greičiau jį suvirškinti ir įsisavinti. Svogūnai auginami visur. Norint išauginti gerus svogūnus, reikia sugaišti nemažai laiko ir gerokai padirbėti. Pirmais metais sėjamos sėklos, iš kurių išauga maži -1-3 cm skersmens
Žieminiai svogūnai laiškus pradeda leisti tirpstant sniegui. Šių svogūnų vartojami tik laiškai, nes ropelės mažos ir tinka tik dauginimui. Svogūnus galima dauginti ir sėklomis, kurios sėjamos pavasarį arba rugpjūčio mėnesį. Auga visose dirvose. Sėjama eilėmis paliekant tarp jų 20 cm, tarpueilius. Retinant tarp svogūnėlių turi likti 10 cm pločio tarpeliai. 1 m2 apsėti reikia 20
