Svogūnų fuzarlozė (Fusarium oxysporum) Serga svogūnai, česnakai ir porai. Lietuvoje svogūnų fuzariozė labai paplitusi. Smailiasporis lielius pažeidžia visas augalo dalis lauke ir svogūnų ropeles saugyklose. Svogūnų laiškų viršūnėlės pradeda staiga gelsti. Augalų šaknys suplonėja, supūva, todėl svogūnai lengvai išsirauna, ropelės pasidaro minkštos, vandeningos, audiniai iš vidaus rausvai arba pilkšvai rudos spalvos, apsitraukia vešliomis baltomis, rečiau […]
Svogūnų galveninis puvinys (Aspergillus niger) Serga svogūnai, žirniai, pupelės, pomidorai, morkos, runkeliai ir kiti augalai. Mūsų respublikoje liga plinta saugyklose, bet jos daroma žala mažai tyrinėta. Kaip nurodo E. Pranaitienė, R. Žuklienė ir J. Pažarauskienė (1973), iš penkis mėnesius palaikytų šaldytuve svogūnų ropelių net iki 8,1% rasta užsikrėtusių galveniniu puviniu. Svogūnai pūva sausuoju puviniu, traukiasi,
Svogūnų pelėjūninis puvinys (Penicillium expansum) Serga svogūnai, česnakai, tulpės, hiacintai, obelys, kriaušės, vynmedžiai ir kiti augalai. Pelėjūninis puvinys plinta saugyklose. Ant svogūno dugnelio arba lukštų atsiranda rusvų vandeningų, vėliau raukšlėtų puvinio dėmių. Česnakų skiltelės įdumba. Iš pradžių dėmes dengia baltos grybienos apnašos (dažnai išsidėsčiusios koncentriškai), vėliau pasirodo žalsvai melsvos dulkingos karputės. Grybiena gerai išsivysčiusi ir
Svogūnų rūdys (Puccinia allii) Nuo rūdžių daugiausia nukenčia žieminiai svogūnai ir tuščialaiškiai bei laiškiniai česnakai, porai. Ant pažeistų, pageltusių svogūnų laiškų atsiranda įvairių spalvų sporų telkinių: pavasarį oranžinės ecidės su ecidiosporomis, vasarą — rausvai geltoni apskriti arba pailgi uredosorai. Vėliau uredosorai plyšta ir pro susidariusį plyšelį išbyra sporos. Rudeniop susidaro apskriti arba pailgi, gana dideli,
Svogūnų kekerinis puvinys (Botrytis allii) Serga svogūnai ir česnakai. Tai žalingiausia ir labiausiai išplitusi svogūnų liga. Mūsų respublikoje kekerinis puvinys labai plinta saugyklose, kur supūva daug ropelių. Jeigu brendimo metu nepalankus oras, svogūnai užsikrečia dar lauke per lapus, iš kurių grybiena patenka į ropeles. Iš pradžių ant svogūnų atsiranda įdubusių dėmių, vėliau suminkštėja kaklelis. Jį
Svogūnų stemfiliozė (juodasis pelėsis, juoduliai) (Stemphyllium allii) Serga svogūnai, česnakai, porai ir kiti augalai. Lietuvoje svogūnų stemfiliozė labai paplitusi. Paišgrybiai gali pažeisti svogūnų lapus, sėkloj ų žiedkočius, gali žūti ir jauni daigeliai. Tai antriniai, sąlygiški parazitai. Dažniausiai jie užpuola netikrosios miltligės pažeistus audinius ir aptraukia juos juosvai rudomis apnašomis, sudarytomis iš konidijakočių ir konidijų. Stemfiliozė
Svogūnų stemfiliozė (juodasis pelėsis, juoduliai) Read More »
Svogūnų netikroji miltligė (Peronospora destructor) Serga svogūnai, česnakai ir porai. Si liga intensyviausiai plinta vidurvasaryje, kai orai drėgni, ūkanoti. Svogūninė peronospora pažeidžia laiškus, žiedkočius ir žiedynus. Labiausiai nukenčia svogūnų sekiojai. Ant laiškų pasirodo neryškios gelsvos dėmės. Drėgnu metu jos pasidengia puriomis pilkšvai violetinėmis, o vėliau, užpuolus dar ir kitiems parazitams,— juosvai rudomis apnašomis. Sergantys laiškai
Agurkų venturiozė (Venturia cucumerina) Ligos sukėlėjas labai plačios specializacijos. Laukuose ir daržuose jis parazituoja kryžmažiedžius, graižažiedžius, varpinius, lūpažiedžius, balandinius, o šiltnamiuose — agurkus, pomidorus ir salotas. Agurkų venturiozė mūsų respublikoje dar nepastebėta. Agurkams pradėjus žydėti arba jau ir derėti, ant stiebų, ūglių bei lapkočių gali atsirasti pavandenijusių, tartum išsiliejančių rusvų juostiškų dėmių (a). Jų paviršiuje
