Kūčios – šventė, per kurią išsivaduojama iš tamsiojo meto ir žengiama šviesos link. Ši šventė tapatinama su kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis.
Kūčios -tai ir šeimos santarvės diena. Net jei per metus buvo pykčių, prieš Kūčias visi susitaikydavo. Seniau šią dieną nieko nevalgydavo, tik pasirodžius Vakarinei žvaigždei sėsdavo vakarieniauti.
Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno buvo skiriama ypač didelė reikšme. Per vakarienę patiekdavo ne mažiau kaip 12 pasninko valgių. Vakariene prasidėdavo bendra malda, paskui laužomi kalėdaičiai (plotkelės). Tradiciniai Kūčių valgiai – tai silkės, žuvys, džiovinti grybai, prėskučiai aguonų pieno mirkale, avižų kisielius. Susėdus prie dvylika patiekalų nukrauto stalo, sukalbėjus maldą, dalijamasi kalėdaičiais.
Iki Kūčių žmonės stengėsi kaimynams skolas grąžinti, kad kitų metų būtų galima sulaukti ramia sąžine.
Per Kūčias visada buvo buriama. Jei norite, kad Kūčių nakties sapnai išsipildytų, j stiklinę vandens įberkite truputį druskos, miltų, pipirų, cukraus. Viską išmaišykite ir išgerkite. Kas tą naktį prisisapnuos, viskas išsipildys. O
jūsų pasirinkimas lemia, tikite burtais ar ne.
Šventės išvakarės, Kūčių naktis ir dvi dienas trunkanti Kalėdų šventė, taip pat visi šventvakariai iki pat Trijų Karalių – vienodai reikšmingi ir svarbūs.