Vaistiniai augalai | Augalai | Daržovės

Rausvažiedė ežiuolė

Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) Tai daugiametis žolinis iki 150 cm aukščio augalas. Stiebas stačias su plačiai kiaušiniškais lapeliais. Žiedynas – raudonai purpurinės spalvos graižas, o vaisius – lukštavaisis. Norint auginti ežiuolę, jos daigus reikėtų išauginti kambaryje, šiltnamyje arba daigyne, uždengus agroplėvele. Daigams sėklas reikėtų sėti kovą – balandį. Į lauką daigus galima perkelti gegužės pabaigoje arba birželį. Sodinama į dirvą …

Rausvažiedė ežiuolė Skaityti daugiau »

Raudoklė

Raudoklė (Lythrum salicaria) Puikus antibakterinis žolynas, vaistažolė, turinti daug rišančių medžiagų, stabdanti kraujavimą ir viduriavimą. 19 šimtmetyje Anglijoje ji buvo plačiai vartojama siaučiant choleros epidemijai. Raudoklė gydė dizenteriją, šiltinę, hepatitus, stabdė gausius kraujavimus. Išoriškai raudoklė gydomos žaizdos, egzema, akių infekcijos. Be gydytojo rekomendacijos ar konsultacijos gydytis šia žole savarankiškai nepatariame. Raudoklė – aukštas (iki metro) daugiametis augalas keturbriauniais stiebais, nusagstytais tankiais žiedynais, žydi …

Raudoklė Skaityti daugiau »

Vaistinė melisa, 2

Tai daugiametis, žolinis, medingas citrinos kvapo augalas. Stiebas stačias, 50-60 cm aukščio, dažnai šakotas. Lapai 6-8 cm ilgio, kofuoti, kiaušiniški. Kaip vaistinis augalas, melisa žinoma dar nuo Avicenos laikų. Melisos preparatais gydomas skrandžio uždegimas, raminami reumatiniai skausmai. Šviežia ir džiovinta žolė vartojama patiekalams paskaninti. Lapai ir žiedai skleidžia malonų citrinos kvapą. Gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose. Sėklos sėjamos į dėžutes šiltnamyje, …

Vaistinė melisa, 2 Skaityti daugiau »

Plunksnalapė kalankė

Plunksnalapė kalankė (Kalanchoe pinnata L.) Storalapinių (Crassulaceae) šeimos daugiametis, žolinis augalas, kilęs iš Madagaskaro. Pas mus auginama kambariuose. Lapų pakraščiuose išauga gemaliniai pumpurai, jie išleidžia keletą lapelių ir šaknelių – taip ir dauginasi. Žiedai žalsvi, vėliau rausvi, vamzdeliniai, sudaro šluotelinį žiedyną. Gerai auga puriame ir trąšiame žemių mišinyje, sudarytame iš 1 dalies velėnės, 2 dalių lapinės žemės ir 0.5 dalies …

Plunksnalapė kalankė Skaityti daugiau »

Pelkinė vingiorykštė

Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) Daugiametis 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, stiebas stačias, viršutinė dalis šakota, lapai plunksniški, žiedynas – tanki šluotelė. Vainiklapiai balti arba rožiniai, kvapūs. Žydi birželio-liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga pelkių, upių ir ežerų pakrantėse, šlapiose pievose, drėgnuose miškuose, pagrioviuose. Mėgsta drėgnus ir daug maisto medžiagų turinčius dirvožemius. Paplitusi visoje respublikoje. Vaistams vartojami žiedai arba visa antžeminė …

Pelkinė vingiorykštė Skaityti daugiau »

LINŲ SĖMENYS – VERTINGAS VAISTAS

Kaip rodo archeologiniai radiniai, egiptiečiai linus augino jau prieš 7000 metų. Sunku pasakyti, kada linai buvo sukultūrinti. Žinoma tik kultūrinio sėjamojo lino (Linum usitatissimum L.) protėvis. Tai siauralapis linas (Linum angustifolium L.) – daugiametis augalas, paplitęs prie Viduržemio jūros, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Dar neolito laikais tarp genčių buvo prekiaujama sėmenimis. Mūsų geografinėse platumose linai senovėje buvo itin svarbūs augalai, nes tiekė …

LINŲ SĖMENYS – VERTINGAS VAISTAS Skaityti daugiau »

Juodasis serbentas

Juodasis serbentas Uolaskėlinių šeimos nedygus krūmas. Lapai pražanginiai, su 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti. Jų apatinėje pusėje yra geltonos liaukutės, išskiriančios eterinį aliejų. Žiedai gelsvi arba žalsvi, susitelkę po 5-10 svyrančiose retose, 3-5 cm kekėse. Vaisius rutuliška, sultinga, juoda, specifinio kvapo uoga. Žydi balandžio-gegužės mėnesį. Uogos prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesį. Auga paupiuose, drėgnuose miškuose ir krūmuose. Plačiai …

Juodasis serbentas Skaityti daugiau »

Paprastoji sukatžolė

Paprastoji sukatžolė Lūpažiedžių šeimos daugiametis žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis, tuščiaviduris, šakotas. Lapai tamsiai žalia viršutine ir šviesiai žalia apatine puse, nežymiai pūkuoti, plaštakiškai skiautėti arba skiltėti, apatiniai penkiaskiaučiai, širdišku pamatu. Žiedynas ilgas. Žiedai smulkūs, susitelkę lapų pažastyse, rožiniai arba balti, apsupti linijiškomis, dygiomis pažiedėlėmis. Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Auga dykvietėse, šiukšlynuose, patvoriuose. Vaistams …

Paprastoji sukatžolė Skaityti daugiau »