Kartusis kietis (pielynas) Graižažiedžių šeimos daugiametis gana aukštas žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, šaknis liemeninė, šakota. Stiebai tiesūs, viršutinėje dalyje šakoti, briaunoti, lapuoti, pasidengę tankiais pūkeliais, todėl augalas atrodo sidabriškai pilkas. Stiebo pagrinde lapai ilgakočiai, plunksniškai suskaldyti, į viršūnę lapkočiai trumpesni, lapai smulkesni ir mažiau suskaldyti, o viršuniniai sveiki ir smulkūs. Žiedynai – maždaug 3 mm […]
Plačialapis gyslotis Daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, storas, su plonomis siūliškomis šaknimis. Lapai lygiakraščiai, kiaušiniški arba elipsiški, gysloti, ilgakočiai, sudaro pamatinę skrotelę. Žiedstiebis belapis, apvalus, plikas arba apaugęs trumpais į viršų palinkusiais plaukeliais. Žiedynas – tanki, linijiškai cilindriška violetinė varpa. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo. Vaisius – kiaušiniška su aštuoniomis sėklomis dėžutė. Paplitęs visoje respublikoje.
Paprastoji bitkrėslė (čižma) Graižažiedžių šeimos daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, šakotas. Stiebas vienas arba daug, aukštas, viršūnėje šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti, apatiniai su kotais, viršutiniai bekočiai. Graižai pusrutuliški, plokščiomis viršūnėmis, tankiose skydiškose šluotelėse. Žiedai vamzdiški, geltoni. Žydi liepos ir rugpjūčo mėnesiais. Auga pakelėse, palaukėse, dykvietėse. Vaistams žydėjimo pradžioje skinami bitkrėslės graiželiai su ne ilgesniais
Trikertė žvaginė Kryžmažiedžių šeimos vienametis žolinis augalas. Stiebas stačias, dažnai šakotas, plikas arba apaugęs paprastais ir šakotais plaukeliais. Skroteliniai lapai su koteliais, lancetiški, dantyti arba plunksniškai suskaldyti į trikampiškas, smailias skiautes. Stiebinių lapų nedaug. Žiedai balti, smulkūs. Vaisius – trikampė į širdelę panaši ankštarėlė. Žydi nuo balandžio mėnesio iki rudens. Auga pakelėse, daržuose, šiukšlynuose, laukuose,
Paprastoji kiaulpienė Graižažiedžių šeimos daugiametis augalas. Turi tik jai vienai būdingų gydomųjų savybių. Šaknis liemeninė, lapai skroteliniai, dantyti, mėsingi. Žiedstiebių gali būti keletas, jie apvalūs, tuščiaviduriai. Viršūnėje turi vieną geltoną graižą. Žiedai liežuviški, geltoni. Visose augalo dalyse yra karčių pieniškų sulčių. Žydi balandį – gegužę, vienas kitas žiedas pasirodo ir vėliau. Sėklos subręsta praėjus mėnesiui
Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara), astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Šalpusnis yra vaistinis augalas. Šakniastiebis ilgas, šakotas. Anksti pavasarį iš jo išauga neaukštas, nešakotas, baltai apsipūkavęs stiebas su siaurais, žvyniškais rusvais spirališkai prisegtais lapais. Žiedas pražysta ryškiai geltonas, graižo formos stiebo viršūnėje. Šalpusniui peržydėjus stiebo viršūnė nulinksta ir graižas nusvyra žemyn. Žydi kovo ir balandžio mėnesiais.
Kukurūzas Varpinių šeimos vienmetis kultūrinis 1 – 3 m augalas. Šaknys stiprios, kuokštinės. Stiebas stačias, bambliuotas, pagrinde sumedėjęs. Lapai lancetiški arba lancetiškai linijiški. Piesteliniai žiedai lapų pažastyse, trumpose varputėse, iš kurių žydėjimo metu išauga iki 40 cm ilgio siūliškos piestelės. Vaisius – gelsvų grūdų burbuolė. Kukurūzai naudingi daugeliu ligų sergantiems žmonėms. Vaistams renkamos purkos, kurias
Totoriškas grikis Plačiai paplitęs Tolimuosiuose Rytuose, Kamčatkoje ir Sachaline. Auga savaime. Grūdai valgomi ir kartais naudojami maistui kaip ir sėjamojo grikio. Totoriško grikio žolė džiovinama tamsoje. Totoriško grikio žolėje yra daug rutino, kvarcetino ir kitų flavoidų. Šis augalas dar nėra pakankamai ištirtas. Totoriško grikio žolės preparatai vartojami tik liaudies medicinoje. Tai antisklerotiniai, stiprinantys organizmą, lengvinantys
