Dekoratyvinių medžių ir krūmų auginimas induose

Pastaraisiais metais mūsų šalies miestuose ir gyvenvietėse daugėja įvairių formų konteineriuose, vazose ir kitokiuose induose auginamų dekoratyvinių medžių ir krūmų. Jie padeda sukurti jaukią, malonią akiai aplinką šalia parduotuvių, kavinių, degalinių ir individualiose sodybose, kur dominuoja betoninės dangos ir, atrodytų, nėra vietos.

Naujos galimybės

Konteinerinis želdinimas labai praplėtė dekoratyvinės sodininkystės sampratą ir galimybes. Dabar galima kurti labai malonias augalų oazes ir džiaugtis sodria žaluma, puošniais žiedais net ir neturint žemės sklypelio. Sumanus sodininkas, naudodamas paprasčiausias pagalbines priemones (pakylas, lengvas nešiojamas tvoreles ir sieneles) ir vykusiai susodindamas augalus konteineriuose, vazose ir kitokiuose induose, pilko betono plotą šalia pastatų gana greitai gali paversti jaukiu poilsio kampeliu. Vakarų Europos šalyse tokie sodeliai dėl gana trumpo įrengimo laiko kartais vadinami mobiliaisiais.

Konteineriniam želdinimui labiausiai tinka žemaūgiai dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Svarbiausi yra šie aspektai:
1) augalų parinkimas;
2) tinkamas konteinerių, vazų ir kitų indų parinkimas;
3) substrato (žemės mišinio) paruošimas ir augalų sodinimas;
4) augalų išdėstymas tvarkomoje teritorijoje;
5) priežiūra.

Augalų rūšys ir formos

Konteineriuose ir kitokiuose induose paprastai auginamos įvairios žemaūgės sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšys: kazokinis, horizontalusis, gulsčiasis, tarpinis ir daūrinis kadagiai, kaiminė ir žemoji pušys, paprastasis buksmedis, paprastasis sidabrakrūmis, japoninė, smailialapė, pilkoji, niponinė ir Vanhuto lanksvos, horizontalusis ir Damerio kauleniai, keružinis migdolas, paprastoji gebenė, mažoji žiemė, ankstyvoji ir gražiažiedė veigelės ir kt. Gražiai atrodo žemaūgės, koloniškos ir svyruoklinės kadagių, puskiparisių, tujų, eglių, pušų, kėnių, maumedžių, cūgų, kukmedžių, karklų, guobų, obelų, karaganų ir kitų augalų formos. Puikiai tinka ir daugelis puošniai žydinčių žemaūgių lapuočių krūmų dekoratyvinių formų (paprastojo sidabrakrūmio, japoninės lanksvos.

Indų parinkimas

Šiandien pramonininkai ir prekybininkai siūlo daug ir įvairių konteinerių, vazų ir kitokių indų tiek formos, tiek medžiagos, iš kurios jie pagaminti, požiūriu. Vazos parenkamos, atsižvelgiant į numatomų auginti dekoratyvinių medžių ir krūmų matmenis ir estetinius poreikius. Nereikia užmiršti, kad vienas ar kitas augalas ten augs kelerius metus, o gal ir dešimtmetį. Be to, jos yra ir dekoratyviniai elementai. Didesni augalai dažnai sodinami į masyvias betonines vazas ar specialias medines dėžes. Mažesniems ir ypač vijokliniams sumedėjusiems pakanka ir kelių litrų talpos plastmasinių vazonėlių.
Induose pasodinti augalai puošia aplinką tiek vasarą, tiek žiemą, todėl svarbu, kad jie būtų atsparūs klimato poveikiui (šalčiui, drėgmei). Ypač jautrūs keraminiai ir plastmasiniai konteineriai. Svarbus ir sienelių storis: kuo jos storesnės, tuo ilgiau vasarą išsilaiko drėgmė, o žiemą žemė ne taip greitai peršąla (tiesa, dekoratyviniams medžiams ir krūmams šis ekologinis veiksnys nėra labai svarbus).
Greta didesnių administracinių pastatų, prekybos centrų, kavinių ir nedideliuose skveruose statomi gana dideli, prie pastatų architektūros ar supančios aplinkos priderinti betoniniai ar iš kitų statybinių medžiagų (plytų, skaldyto akmens, medinių tošelių…) pagaminti didelės talpos stacionarūs konteineriai arba vazos. Juos, pripylus specialaus žemės mišinio, sodinami ne pavieniai dekoratyviniai augalai, o kuriamos kompozicijos.
Indai pagal formą, dydį, spalvą ir kitas savybes paprastai parenkami tvarkant konkretų objektą, atsižvelgiant į jo būdinguosius bruožus ir užsakovo norus.

Substrato paruošimas ir sodinimas

Substratas parenkamas toks, kuriame pakanka drėgmės ir maisto medžiagų augalo antžeminės dalies ir šaknų sistemos normaliam augimui ir vystymuisi, tinkamo rūgštingumo.
 Dažniausiai naudojamas mišinys, paruoštas iš trijų dalių susmulkintų ir persijotų kimininių durpių (dalelių dydis 6-7 mm) ir I dalies perplauto, persijoto upės smėlio (dalelių dydis 2-4 mm), į kurį pridėta kompleksinių granuliuotų, lėtai vandenyje tirpstančių mineralinių trąšų (30 g / 10l) ir gesintų kalkių (30 g / 10 I).

Augalų kompozicijos

Sudarant kompozicijas konteineriuose vadovaujamasi tais pačiais dekoratyvinės sodininkystės principais, kaip ir auginant augalus atvirame grunte: augalai derinami ir pagal formą, ir pagal spalvas, kuriant malonius akiai derinius ir kontrastus. Reikia atsižvelgti į aplinką, kurioje bus sodelis (pastatų aukštį, sienų spalvą, gretimus želdinius) ir priežiūros galimybes.

Didesni augalai paprastai sodinami į mišinį, susidedantį iš 7 dalių kompostinės žemės, 3 dalių durpių ir 2 dalių smėlio. 10 I imama 30 g granuliuotų kompleksinių trąšų ir 5-6 g gesintų kalkių.
Gana geri rezultatai gaunami auginant augalus substrate iš 7 dalių durpių, 2 dalių smėlio ir I dalies kompostinės žemės. Į 10 I šio mišinio dedama 30 g gesintų kalkių ir 30 g granuliuotų kompleksinių trąšų.
Ruošiant žemės mišinį rododendrams, erikoms ir kitiems rūgščią žemę mėgstantiems augalams kalkių nereikia.
Durpės užtikrina gerą substrato aeraciją, aprūpinimą vandeniu ir maisto medžiagomis, o smėlis atlieka drenažo funkciją, didindamas pralaidumą.
Prieš pilant į indus žemės mišinį, ant dugno paberiama nedidelių akmenukų, ant jų – perplauto stamboko upės žvyro. Drenažo sluoksnis paprastai sudaro iki 1 /5, o gilesnėse vazose – iki 1/3. Jis uždengiamas vandeniui pralaidžia izoliacine medžiaga, ant kurios pilamas substratas ir sodinami augalai.

Priežiūros taisyklės

Pagrindiniai konteineriuose ir kitokiuose induose auginamų dekoratyvinių medžių ir krūmų priežiūros reikalavimai yra šie: laiku atliekamas ir pakankamas laistymas, tręšimas ir dengimas žiemai.
   Konteineriuose ir kitokiuose induose auginamus augalus svarbu reguliariai laistyti. Žemės mišinys visada turi būti drėgnokas, bet jokiu būdu ne Šlapias (taip atsitinka, kai užsikemša drenažo kiaurymės). Reikėtų atsižvelgti į tai, kad kuo mažesniame inde auga augalas, tuo dažniau jį reikia laistyti. Jautresni sausrai ir ypač visžaliai karštą vasaros dieną mėgsta smulkų purškimą vandeniu. Švelnią žiemą, kai žemės mišinys neperšąla, visžalius augalus taip pat patartina retkarčiais palaistyti.
  Pirmaisiais metais po pasodinimo augalai paprastai netręšiami, nes pasiima pakankamai maisto medžiagų iš žemės mišinio. Kitąmet vegetacijos periodu, iki vasaros antrosios pusės, jie reguaistomi vandenyje tirpiomis kompleksinėmis trąšomis (0.2-0.5%). Antroje vasaros, pusėje labai naudingas vienkartinis tręšimas kalio ir fosforo turinčiomis trąšomis. Jis skatina ūglių medėjimą, didina atsparumą žiemos šalčiams.
   Vėlyvą rudenį, po pirmojo stipresnio pašalimo, konteineriai ir kiti indai lengvai pridengiami šakomis ar kita medžiaga. Tai ypač svarbu visžaliams medžiams ir krūmams, kuriuos ankstyvą pavasarj dažnai nudegina saulė. Nereikia bijoti, kad žemė peršals. Atspariems augalams šaltis visiškai nekenksmingas, o jautresni paprastai įnešami į žiemos sodus, šiltnamius ar kitas šildomas patalpas.
   Prie priežiūros darbų reikėtų priskirti ir genėjimą. Gerai prižiūrimi ir puoselėjami augalai dažnai dėl spartaus augimo praranda formą arba viršija vienos ar kitos kompozicijos matmenis. Tokiu atveju yra dvi išeitys – perkelti juos į atvirą gruntą ir leisti laisvai augti arba genėti, suteikiant norimą formą. Dauguma žemaūgių lapuočių ir spygliuočių genėjimą nesunkiai pakelia ir greitai išaugina gausius naujus ūglius. Tačiau yra ribos.
Nereikėtų, sakysime, nedidelį, iki 3-5 m medelį priverstinai formuoti ir visuomet palikti vos 1 m aukščio. Genėjimas neturėtų labai pakeisti įprastos augalo formos, nes tuomet tektų kalbėti apie atskirą dekoratyvinės sodininkystės meno sritį – dekoratyvinį karpymą.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: