Neužterštoje dirvoje išauga sveiki augalai. Vis dėlto juos kartais ima pulti kenkėjai ar ligos. Augalui, kaip ir žmogui, geriausias vaistas – profilaktika. Taigi stiprinkite savo augalų apsaugines galias, kovokite su kenkėjais.
Geriausiai saugo entomofagai
Natūraliai augančiame sode dažniausiai atsiranda pusiausvyra tarp naudingų ir žalingų vabzdžių.
1 Boružės bei kai kurios muselės – naudingi entomofagai, galintys įsikurti kiekviename cheminėmis medžiagomis neužterštame sode.
2 Daugelis paukščių minta vikšrais bei šliužais. Juos į sodą galite prisivilioti girdyklomis bei inkilais.
3 Kai kurie tiesiasparniai suryja daugybę amarų. Jei vaismedžius labai puola šie kenkėjai, minėtiems pagalbininkams reikėtų įruošti tamsias slėptuves, pavyzdžiui, įkelti gėlių vazonėlių su drožlėmis.
4 Akmenų, malkų krūvelės, užžėlęs sodo kampelis taps įvairių vorų bei naudingų vabzdžių slėptuve.
Boružė
Kai užpuola kenkėjai
Užpuolus kenkėjams, augalus nebūtina iškart purkšti nuodais.
1 Jei ūgliai beveik ištisai padengti amarais, juos galima nuplauti stipria vandens srove arba nupjauti ir sunaikinti. Jei tai nepadeda, galima purkšti žolių nuovirais (toliau straipsnyje) ar skystojo (kalio) muilo tirpalu; 20 gramų tokio muilo ištirpinama viename litre vandens.
2 Stambesnius kenkėjus, pavyzdžiui, kopūstinio baltuko vikšrus, lengviau nurinkti nei išnaikinti nuodais.
3 Nuo grybinių ligų geriausiai apsisaugoti nuolat tikrinant pažeistus augalus, t. y. labai pažeistos jų dalys turi būti kuo anksčiau nupjaunamos. Jei grybinės ligos puola vis dažniau, reikėtų patikrinti, ar šiems augalams pakanka saulės bei oro.
Augalų apsauga
Žemės ūkyje stengiamasi naudoti kuo mažiau cheminių augalų apsaugos priemonių. Siekiama, kad derlius būtų didelis, o išlaidos augalų apsaugos priemonėms mažėtų. Taip gali būti, jei atsižvelgiama į kai kuriuos aplinkos apsaugos aspektus. Pavyzdžiui, kai augalų apsaugos priemonių griebiamasi tik tada, kai kenkėjai derliui kelia didelį pavojų. Mažame plote tai įgyvendinti labai lengva; rezultatai kai kada būna geresni nei didelių ūkių laukuose. Pakaitomis naudojamos įvairios priemonės, pavyzdžiui, stengiamasi privilioti naudingus gyvius ar įrengti sraiges sulaikančias tvoreles. Taip pat svarbu visus augalus sodinti ar sėti tik ten, kur sąlygos jiems augti (dirvos struktūra, saulėtumas bei drėgmė) tinkamiausios. Nuosavame sode galite visiškai atsisakyti augalų cheminių apsaugos būdų: čia daug svarbiau išsiauginti ekologiškai švarių ir sveikų daržovių nei gauti didelį derlių.
Kenkėjų gaudyklės
Lipnūs žiedai (juostos) ant vaismedžių kamienų kenkėjams gaudyti, vyšninių gleivėtųjų pjūklelių bei obuolinių vaisėdžių gaudyklės tikrai apsaugos medžius nuo šių nekviestų svečių. Daržoves galima uždengti tinkleliu; tokia priemonė saugo ir nuo paukščių. Labai svarbu nepraleisti reikiamo momento. Patariama kai kada tokių priemonių imtis iš anksto, kitaip tariant, profilaktiškai. Gaudyklę reikia nuolat tikrinti ir, jei reikia, atnaujinti.
Kenkėjų naikinimas kainuoja
Ir ne cheminės augalų apsaugos priemonės kai kada turi šalutinį poveikį, todėl jas reikia naudoti atsargiai. Lipnūs žiedai ant medžių kamienų trukdo kilti ne tik mažojo žiemsprindžio vikšrams, bet ir naudingiems gyviams. Priemonės purkšti, pavyzdžiui, Pyrethrum, kuriame yra aliejų ar nuodų,
naikina visus ant augalų esančius gyvius, nors preparatas veikia labai neilgai.
Beje, nepainiokite medžiagos, vadinamos Pyrethrum (tai trumpai veikiantys iš vienos chrizantemų rūšies gaminami nuodai), su cheminiu būdu gaminamais piretroidais. Šiems mūsų soduose nėra ką veikti.
Žolių nuovirais galima ir tręšti, ir naikinti kenkėjus
Nuovirais bei ištraukomis galima gerinti augimą, tręšti ar baidyti kenkėjus – tai priklauso nuo žolių, iš kurių jie gaminami.
Dalis veikliųjų jų medžiagų
greitai išgaruoja, todėl augimo metu juos reikėtų vartoti dažniau.
1 Dilgėlių ištrauka turi dvejopą poveikį. Joje daug azoto bei geležies, todėl šis nuoviras tręšia augalus. Drauge jis nubaido daugelį kenkėjų, pavyzdžiui, amarą.
2 Taukių ištraukoje itin daug azoto, todėl ją galima naudoti kaip trąšas.
3 Česnakų ir svogūnų ištrauka stiprina augalų, ypač bulvių bei braškių,
apsaugines galias, tačiau dėl nemalonaus kvapo jos neturėtų patekti ant nokstančių uogų.
4 Asiūklių nuovire daug silicio, todėl juo galima gydyti augalų ligas, taip
pat naikinti erkes. Be to, juo nupurkšti augalai sparčiau auga.
5 Paprastųjų bitkrėslių nuovire daug kalio; jo nemėgsta daugelis augalų kenkėjų. Tačiau šis nuoviras gali turėti neigiamą poveikį ir dirvos gyviams, todėl turi būti purškiamas tik nedideliais kiekiais.
6 Kelminių paparčių nuoviras gelbsti nuo erkių bei rudojo puvinio, be to, jame daug kalio.
Kaip naudoti nuovirus bei ištraukas
Nuovirai bei ištraukos gaminami skirtingai. Dešimčiai litrų lietaus vandens imamas apytikriai vienas kilogramas šviežios (ar 150 gramų džiovintos) augalų masės.
1 Nuovirui susmulkinti augalai užpilami vandeniu ir laikomi vieną dieną, po to viskas užvirinama; atvėsęs skystis perkošiamas. Skiedžiamas santykiu 1:10; juo purškiamas visas augalas, geriausia anksti rytą.
2 Ištraukai, atvirkščiai, vaistingieji augalai mirkomi tik šaltame vandenyje; dažnai maišant laikoma vieną dvi savaites. Jei kvapas tampa pernelyg stiprus, galima įberti saują molio miltų. Pagaminta ištrauka skiedžiama santykiu 1:20; ja dažniausiai laistomos ar purškiamos augalo šaknys.
Sraigės – tikra nelaimė
Jaunų augalų lapus sraigės gali nugraužti visiškai. Jei jos kelia didelį pavojų, reikia imtis priemonių. Nors sraigėmis minta kai kurie naudingi gyviai,tačiau lietingą pavasarį neretai jų prisiveisia tiek daug, kad augaliją gali nugraužti labai greitai.
Kaip geriausia naikinti sraiges
1 Veiksmingiausia ir mažiausiai aplinkai kenkianti priemonė nuo sraigių – tai speciali tvorelė. Tačiau ji veiksminga tik tada, jei įstengiate išgaudyti visus šiapus jos likusius padarėlius ir nuolat stebite, kad neat-šliaužtų naujų.
2 Sraigėms pavojinga perdžiūti; jei sode išdėliosite lentų ar kartono lakštų, jos skubės slėptis po šia priedanga, o Jūs galėsite jas surinkti.
3 Šliaužti trukdančios kliūtys: plačios molio miltų, smėlio, medžio pelenų ar pjuvenų juostos sausina šių gyvūnų kūnelius ir gali būti labai veiksmingos. Tačiau jas tenka atnaujinti po kiekvieno lietaus.
4 Greitai veikiantys nuodai sraigėms gali išgelbėti dekoratyviųjų augalų sodą, tačiau tai kraštutinė priemonė. Gali būti, kad tokių užnuodytų sraigių suės ir naudingi gyviai.
Patarimas
Baidymas aštriais kvapais
Jei norite apsisaugoti nuo sraigių, tarp lysvių galite pasėti aštraus kvapo augalų, pavyzdžiui, garstyčių ar nasturtų. Jos nemėgsta ir prieskoninių augalų – raudonėlių, mairūnų bei gelsvių kvapo. Dar galite paruošti eglių kankorėžių nuoviro ir juo palieti dirvą aplink graužiamus augalus (tik jokiu būdu nepilkite ant jų!). Sakų kvapas baido minėtus kenkėjus. Gali pagelbėti ir surinktų bei verdančiu vandeniu užpiltų šliužų ištrauka.
Paprastieji pelėnai – sodo kenkėjai
Pavasarį dingsta gėlių svogūnėliai. Jaunų vaismedžių bei dekoratyviųjų krūmų šaknys pagraužiamos, ir šie augalai ima nykti dėl vandens stokos. Žiemą niokojami daržovių kaupai, o lysvėse likę šakniagumbiai dingsta be pėdsakų. Visa tai gali būti paprastųjų pelėnų darbas. Kai kada jie tampa tikra Dievo rykšte!
Vėliausiai pastebimos iškilios žemių krūvelės. Labiausiai jos darko veją. Tai rodo, kad sodą tikrai užplūdo minėti nenaudėliai. Tačiau jų nereikėtų painioti su kurmiais, kurie minta daugiausia kirminais, sraigėmis bei karkvabalių lervomis, kitaip tariant, yra sodo bičiuliai.
Veiksmingos profilaktikos priemonės
Keletas paprastų priemonių padės iš sodo išvaikyti paprastuosius pelėnus.
1 Žirnikinės karpažolės (Euphorbia lathyris) jiems ne tik negardžios, bet, regis, netgi dvokia. Šių augalų galima įsigyti bet kokioje platesnio asortimento parduotuvėje sodininkams.
2 Daugiažiedės margutės (Fritillaria imperialis) bei česnakai šiuos nenaudėlius atbaido ilgam.
3 Česnakų ar šeivamedžių lapų ištraukos nuo šių rajų graužikų geriausiai saugo šiltnamius.
4 Gėlių svogūnėlius, jaunus vaismedžius ar dekoratyviuosius krūmus galite uždengti tankaus tinklo gaubtais. Vielos tinklu galima apdengti ir daržovių kaupus.
Spąstai paprastiesiems pelėnams
Užsitrenkiantys spąstai – patikimiausia ir nekenksminga aplinkai priemonė kovoti su paprastaisiais pelėnais. Šie graužikai vengia žmogaus kvapo, todėl statydami spąstus būtinai mūvėkite pirštines.
Tinkamiausias metas tokiai kovai yra lapkričio-vasario mėnesiai. Tada trūksta maisto, ir pelėnus prisivilioti lengviausia, pavyzdžiui, saliero ar morkos gabalėliu. Spąstus reikia giliai įleisti į atvirą duobutę, kad jų visiškai nesimatytų. Po to angą lenta ar velėnos gabalėliu uždengti taip, kad visiškai nepraleistų šviesos. Kasdien tikrinkite pastatytus spąstus. Jei pelėnai juos užkas, pastatykite kitoje vietoje. Paprasta gudrybė padės sužinoti, ar po žeme dar liko pelėnų. Keliose vietose kauptuku atkaskite išraustą urvelį; jei pelėnų dar liko, maždaug po aštuonių valandų jie šias vietas užkas.
Patarimas
Nepainiokime kurmių ir paprastųjų pelėnų
Žinodami, į ką reikia kreipti dėmesį, be vargo atskirsite kurmių ir paprastųjų pelėnų išraustas landas.
• Paprastieji pelėnai palieka plokščias žemių krūveles su iškiliomis ovalo formos, mažiausiai keturių pirštų pločio angomis, kuriose nematyti augalų šaknų.
• Kurmiai, atvirkščiai, supila aukštus žemių kauburėlius. Jų landų angos mažesnės, apvalios ar ovalo formos, pilnos smulkių šaknų.
Piktžolių išvengti neįmanoma
Piktžolių visiškai išnaikinti neįmanoma, tačiau jos ne tokios jau baisios. Neretai jų plitimą galima veiksmingai slopinti vien tik mulčiaus sluoksniu. 4« Neseniai įsišaknijusias piktžoles sausu oru galima išrauti kauptuku. Jas palikite džiūti tarplysviuose.
Aukštaūges piktžoles turėtumėte iškapoti anksčiau nei jos paskleis
sėklas; jei dirva drėgna, jas reikėtų išrauti su šaknimis.
Į komposto krūvą nemeskite sėklas brandinančių piktžolių.
Atsparios piktžolės
Kai kurios piktžolės, pavyzdžiui, kiaulpienės, leidžia gilias liemenines šaknis; jas būtina išrauti, kad augalas neplistų toliau.
Gerai įsišaknijančios piktžolės, pavyzdžiui, dirviniai katilėliai, dar sunkiau išnaikinamos, nes leidžia plonas požemines ataugas. Belieka apsišarvuoti kantrybe: nuolatinio ravėjimo ar kapojimo kauptuku neištvers joks augalas.