Viskas apie sodą.
Jau senovėje Rytų išminčiai ir gydytojai melisa gydė širdies ir virškinimo ligas. Lietuvoje ji auginama daržuose, soduose ir prie bitynų kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Melisoje yra eterinių aliejų, vitamino C, mineralinių ir daug įvairių biologinių medžiagų. Citrininės melisos – daugiamečiai augalai. Besniegėmis, šaltomis žiemomis jos pašąla ar net visai iššąla. Tai maloniai citrina kvepiantys žolynai. Melisoms parinkite šiltą, saulėtą […]
Balsvosios galtonijos (Galtonia candicans) dar vadinamos Afrikos hiacintais. Balsvosios galtonijos – daugiamečiai, svogūniniai, 100-120 cm aukščio augalai. Lapai sodriai žali, iki 90 cm ilgio, platūs, kuokštuose po 6-8, panašūs į hiacintų. Žiedai balti, su šviesiai gelsvu apnašu, 6 cm ilgio, 3 cm skersmens, varpelio formos, kvapūs, susitelkę ilgame žiedyne. Žydi rugsėjo mėnesį. Žalsvosios galtonijos (Galtonia princeps) užauga iki 100 cm aukščio. Žiedai
Valgomoji kolokazija (Colocasia esculenta) – aroninių šeimos augalai. Pietryčių Azijoje jas augina dėl krakmolingų gumbų. Mūsų krašte irgi galima užsiauginti žiemos soduose ar oranžerijose. Kolokazijos – įspūdingi tropiniai augalai. Jų lapai primena dramblio ausis – 70 cm ilgio, 50 cm pločio, ovalūs pakraščiuose šiek tiek banguoti, odiški, šviesiai žali, Kolokazijos auga drėgnose kalnų papėdėse, užauga iki metro aukščio. Valgomosios kolokazijos –
Daugelis savo sode augina serbentų, agrastų, aviečių ar šilauogių krūmelius. Norėdami mėgautis skaniomis uogomis, privalote tinkamai prižiūrėti šiuos uogakrūmius, tai yra tinkamai genėti. Vienu iš svarbiausių darbų sode yra genėjimas, uogų krūmelius galima genėti tiek rudenį, tiek pavasarį, tiek vasarą, nuskynus derlių. Aviečių genėjimas atliekamas rudenį, pavasarį ir vasaros metu. Jauni aviečių stiebai trumpinami iki 20 cm aukščio. Gegužės pradžioje paliekama
Slyvų vaisgraužiai – ypač pavojingi kaulavaisinių vaismedžių kenkėjai. Kai kuriais metais vaisgraužiai pažeidžia net 80-90 proc. slyvų vaisių. Kenkėjų pažeistos žalios slyvos negali normaliai vystytis, todėl masiškai krenta, o prinokę ir šių kenkėjų pažeisti vaisiai nėra tinkami vartoti. • Kovodami su slyvų vaisgraužiais, vasarą kas 10 dienų purenkite dirvožemį vaismedžių šakų vainiko plote, kai šių kenkėjų vikšrai žemėje tampa lėliukėmis. •
Po medžiais, kur nebeauga jokios varpinės žolės nei kiti augalai, vertėtų pasisodinti pipirlapių – daugiamečių žolinių augalų su šliaužiančiais, šakotais šakniastiebiais. Jų lapai inksto arba širdies formos, tamsiai žali, odiški, visžaliai, ant ilgų kotelių. Varpelio formos žiedai pavieniai, svyrantys, pasislėpę po lapais. Genčiai priklauso apie 60 rūšių pipirlapių, paplitusių Vakarų Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Gėlynuose dažniausiai auginamos europinės, kanadinės ir uodeguotosios
Jei norite užauginti tvirtus, jaunus ūglius ir gražius, didelius žiedus, rožes reikia gana smarkiai patrumpinti. Rožes reikia genėti, atsižvelgiant į tos rūšies ypatybes. Silpniau augančias rožes reikia patrumpinti iki trečiojo stipraus pumpuro, o greičiau ir vešliau augančias rožes – iki penktojo ar šeštojo pumpuro. Visus silpnus pernykščius ūglius reikia išpjauti, nes ant jų nesusiformuos gražūs žiedai. Be to, rožes reikia genėti, kad
Tai sidabrinės šeferdijos (Sheperdia argantea) – 2-5 m aukščio, visada žaliuojantys krūmai ar kreivi medeliai. Jų lapai priešiniai, pailgi, padengti sidabru blizgančiais plaukeliais. Krūmai gausiai šakoti, o smulkios šakutės dažnai pavirsta dygliais. Šeferdijos priklauso medingųjų augalų grupei, yra nereiklios dirvai, atsparios šalčiams ir sausrai. Gamtoje šeferdijos auga tik Šiaurės Amerikoje ir vietiniai gyventojai jas vadina buivolo uogomis. Balandžio pabaigoje šeferdijos
