Viskas apie sodą.
Agrastai auga beveik kiekviename sode. Agrastuose yra 5-15 proc. cukraus, 1-2 proc. organinių rūgščių, taip pat fosforo, geležies, kalcio. Derėti pradeda jau 1-2 metais, pats didžiausias derlius būna 6-7 metais. Gerai prižiūrimi krūmai išaugina po 25-30 kg uogų. Palankiomis sąlygomis agrastai dera 20-25 metus. Agrastai nepakenčia aukšto gruntinio vandens ir užpelkėjusių dirvų. Vieta turi būti saulėta, atvira, kad nuo krūmų greitai nudžiūtų […]
Jas galima genėti tiek rudenį, tiek pavasarį, tiek vasarą, nuskynus derlių. Skirtingo ankstyvumo šilauogės noksta nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio, todėl šių uogų galima turėti didžiąją vasaros dalį. Sodinės šilauogės pradeda derėti jau kitais metais po pasodinimo. 5-6 metų amžiaus krūmai jau gausiai dera. Jų uogos noksta pamažu. Dirva turi būti rūgšti – pH 3,5-4,8, bet ne daugiau kaip pH 5,5
Pirmąjį kartą agurkus patariama tręšti, kai jie ima žydėti: 10 litrų vandens ištirpinkite po 1 arbatinį šaukštelį kalio sulfato, karbamido ir superfosfato bei 1 stiklinę karvių mėšlo. 1 m2 dirvožemio patariama palieti 5-6 litrais šio tirpalo. Derančius agurkus patariama patręšti dar 3 kartus. Pirmąjį kartą tiesdami, viename kibire vandens supilkite pusę litro šviežio paukščių mėšlo, 1 valgomąjį šaukštą natrio ir fosforo trąšų
Trešnės. Trešnių auginimas Iš visų vaismedžių trešnės pirmosios sunokina uogas. Ankstyvosios trešnės uogas nokinti pradeda birželio viduryje, o vėlyvosios – liepos pabaigoje. Soduose auginamos trešnės išvestos iš laukinių trešnių (Cerasus avium). Trešnės dažniausiai užaugina gausesnį uogų derlių nei vyšnios. Didžiuliai trešnių medžiai dar neseniai augo daugelyje Europos ir Vakarų Azijos šalių. Sode augančioms trešnėms taip pat reikia daug erdvės. Tiesa,
Medlieva -daugiametis, sumedėjęs, iki 6 metrų aukščio išaugantis krūmas. Medlievos -vertingi vaisiniai ir dekoratyviniai augalai, ypač atsparūs žiemos šalčiams. Medlievoms nebaisūs net ir 50 laipsnių šalčiai. Jos dera gausiai ir kasmet; vaisiai aitriai saldūs. Jie pradeda nokti liepos mėnesį, o baigia rugpjūtį. Vienoje medlievų kekėje gali būti tiek žali, tiek prinokę vaisiai. Prinokę medlievų vaisiai nusidažo tamsiai violetine spalva. Medlievų uogose gausu
Geltonžiedės siendriekės (Thladiantha dubia Bunge)- moliūgų šeimos atstovės, nors ir-nelabai panašios į moliūgus ar agurkus. Tai žolinės lianos, netvirtais ūseliais, laipiojančios, briaunotais, šiurkščiais plaukeliais apaugusiais stiebais. Išauga iki 1-2 m aukščio. Augalai dvinamiai. Žiedai geltoni, varpelio formos. Jie skleidžiasi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Siendriekių vaisiai panašūs į mažus agurkėlius, 4-5 cm ilgio ir apie 2,5 cm storio. Nesunokę- žali, nokdami –
Vaismedžius patręškite per lapus 0,5 proc. karbamido tirpalu (50 g/ 10 l vandens). Žieminių veislių obelis, kurių vaisius ilgai laikysite, mėnesio pirmoje pusėje galite nupurkšti 0,6 proc. kalcio salietros tirpalu, o pabaigoje – 0,7 proc. kalcio chlorido tirpalu. Obelyse sparčiai nesivystys ligos, vasaros pabaigoje pažeidžiančios ir vaisius, jei vaismedžius nupurkšite 0,2 proc. fungicidų tirpalu (10 litrų vandens ištirpinsite 2 g fungicidų), 1
Nuo gilios senovės žmonės valgydavo obuolius. Juos mėgo Senovės Egipto, Graikijos, Romos gyventojai. Obuoliuose yra vitaminų C, B1, B6, P, E, karotino, geležies, mangano, kalcio, pektinų, cukraus, organiniu rūgščių. Obuoliai- puiki priemonė nuo sklerozės, efektyvūs vaistai nuo žarnyno infekcijų, širdies bei inkstų ligų, hipertonijos, nutukimo, mažakraujystės, podagros, inkstų akmenligės. Rūgščių rūšių obuoliai rekomenduojami diabetu sergantiems ligoniams. Jie naudingi sergant chronišku reumatu.
