Viskas apie sodą.
Kurmis (Talpu europaea) Kurmiai minta sliekais ir žemėje gyvenančių vabzdžių lervomis. Tačiau, rausdami dirvos viršutiniuose sluoksniuose urvus, jie kenkia ir augalams, ypač daržovėms: iškelia ar nuplėšia jaunų daržovių šaknis, kurmiarausiais užpila augalus, gadina lysves, pievas, gazonus. Kurmis — tai vabzdžiaėdis (Insectivara) žinduolis, prisitaikęs požeminiam gyvenimui. Jo kūnas 11 — 16 cm ilgio, cilindriškas, galva pleištiškai […]
Visaėdė minamusė (Phytomyza atricornis) Dažniausiai kenkia agurkams, svogūnams, salotoms, pomidorams ir kitoms daržovėms. Labiausiai puola šiltnamiuose auginamas kultūras. Pažeistų augalu lapų parenchimoje lervos graužia siaurus, palaipsniui platėjančius, baltų vingiuotų juostelių pavidalo takus — minas. Jos dažnai išsidėsčiusios išilgai lapo pakraščio. Viename lape gali būti kelios minos, matomos abiejose lapo pusėse. Žiūrint prieš šviesą, išilgai minos
Daiginė muselė (Delia platura) Pažeidžia įvairių augalų daigus lauke, šiltnamiuose ir inspektuose. Iš daržovių labiausiai puola agurkus ir pupeles. Pasėtos sėklos nesudygsta. Jose randamos įsigraužusios lervos. Pažeistų daigų lapeliuose matomos išgraužtos landos. Kartais lervos būna įsigraužusios į daigų stiebelių apatinę dalį. Pažeisti daigai išklumpa, nudžiūsta. Dažnai nudžiūsta tik daigų augimo kūgelis. Suaugusi muselė — tai
Daržinis ankstyvasis uodas (Bibio macri) Labiausiai pažeidžia daržovių daigus inspektuose, kartais daržuose, ir senesnius augalus, ypač kopūstus, pomidorus, salotas. Uodo lervos graužia daigų stiebelius, lapkočius, šaknis kartais įsigraužia į stiebelių vidų. Pažeisti daigai netvarkingai išvirsta į visas puses, vysta, vėliau nudžiūsta. Pažeistos daržovės lėtai auga, skursta. Perkasant dirvą, prie pažeistų daržovių randamos lervos. Suaugę uodai
Daržinis ilgakojis uodas (Tipula oleracea L.) Kenkia kopūstams, salotoms, pupelėms, agurkams, svogūnams ir kitoms daržovėms. Pažeisti augalai gelsta, jų šaknys, stiebeliai prie dirvos paviršiaus ir apatiniai, prigludę prie žemės, lapeliai būna pagraužti ar suėsti. Dažnai lervos augalus įtraukia į savo urvelius ir ten suėda. Toks pasėlys atrodo išretėjęs lopais. Prie pažeistų augalų dirvoje randamos ilgakojo
Dirvinukai (Agrotis) Pažeidžia įvairius augalus, tarp jų ir daržoves, ypač kopūstus, burokėlius, pomidorus, svogūnus. Daržovių daigai ir jauni augalai būna pagraužti prie pat dirvos paviršiaus, o lapai ir stiebeliai suėsti. Daržovių lysvėse atsiranda „plikų” vietų. Šakniavaisiuose būna išgraužtos stambios netaisyklingos ertmės.
Daržinis pelėdgalvis (Lacanobia oleracea) Pažeidžia kopūstus, griežčius, ropes, pupeles, pomidorus, salotas, rabarbarus ir kitas daržoves. Šiltnamiuose gali gadinti pomidorus, rečiau agurkus. Birželio antroje pusėje—liepos mėn. ir rugpjūčio antroje bei trečioje dekadoje jauni vikšrai skaptuoja lapų apatinės pusės minkštimą, o paaugę lapuose išgraužia skyles ar visai juos suėda. Pomidorų ar agurkų vaisiuose jie išėda stambias netaisyklingas
Gaminis pelėdgalvis (Phytometra (Autographa) gamma L.) Pažeidžia įvairias daržoves, ypač kryžmažiedines, ir lauko kultūras: ankštines, kaupiamąsias, linus. Antroje vasaros pusėje, t. y. liepos pabaigoje—rugpjūčio pradžioje, daržovių lapuose matomos įvairaus dydžio skylės, išgraužtos vikšrų. Kartais lapai būna nugraužti visai, lieka vien stambesnės gyslos ir lapkočiai. Kenkia vikšrai. Drugio išskleisti sparnai 40—48 mm ilgio, priekiniai pilkšvai rudi,
