Alergenai ant palangės

Ar esate alergiškas žmogus? ]ei taip, būtinai perskaitykite šiuos straipsnelius – sužinosite, kokių augalų jums reikėtų pasisaugoti.
Alergija – perdėtas atsakas įvairiausiomis alergijomis sergama vis dažniau. Dabar žinoma, kad serga trečdalis viso pasaulio žmonių. Alergija – tai perdėtas organizmo atsakas į iš aplinkos patekusią medžiagą (alergeną). Šia
medžiaga gali būti bet kas – žiedadulkės, maistas, cheminės medžiagos ir t.t.
Alergijas sunku gydyti, dažnai ligonis reaguoja į paprasčiausias medžiagas, į kurias beveik nereaguoja sveikas žmogus. Su daugeliu tokių medžiagų mes susiduriame kasdien.
Alergenų taip pat turi ir kai kurie kambariniai augalai. Jei šių medžiagų patenka ant alergiško žmogaus odos (pavyzdžiui, genint ar persodinant augalą), gali kilti alerginė reakcija. Ši reakcija gali pasireikšti iš karto po
sąlyčio su alergenu ar vėliau (po kelių valandų ar net po kelių dienų nuo kontakto).
Perkant naują kambarinį augalą, vertėtų sužinoti, ar jis neturi alergines reakcijas sukeliančių medžiagų, ypač tada, jei vienas iš šeimos narių serga alergija. Didesnė rizika susirgti alergija gresia sodininkams, gėlininkams,
floristams.
Fikusų cenzūra. Kambariniai fikusai (Ficus), pavyzdžiui, benjamino fikusai (F. benjamina), stambialapis fikusas (F. elastica), gali sukelti alergines reakcijas net tada, kai jų neliečiame.
Kaip tai įmanoma? Pažeidus šių augalų lapus (pavyzdžiui, perkeliant vazoną, valant augalų lapus), pro žaizdas pradeda sunktis skystis, turintis latekso – stipraus alergeno, veikiančio odą. Įdomu tai, kad išdžiūvęs šis skystis tampa kambario dulkių dalimi. Kartu su į orą kylančiomis dulkėmis lateksas patenka į organizmą (pavyzdžiui, įkvėpus per nosį).
Alergija pasireiškia labai įvairiai: nuo odos paraudimo ir spuogelių atsiradimo iki konjunktyvos uždegimo, slogos ar net iki reakcijų, sukeliančių grėsmę gyvybei, – bronchinės astmos, patinimo, anafilaksinio šoko (požymiai – staigus spaudimo sumažėjimas ir širdies ritmo sutrikimas).
Bet tai nereiškia, kad dabar masiškai turėtume vežti visus fikusus į šiukšlynus. Jų neturėtų auginti tik žmonės, jautrūs lateksui.
Kosmetikos pramonė daugiausia naudoja lateksą, kuris yra išgaunamas iš kaučiukmedžio.
Ne tik fikusai, bet ir kelios kitos kambarinių augalų rūšys turi alergenų.
Chrizantema (Chrysantbemum) bei kitos rūšys, priklausančios astrinių (Asteraceae) šeimai, gali sukelti odos (ypač veido) uždegimines reakcijas. Šią alergiją sukelia ore pasklidusios mikroskopinės augalų dalelės, kurios į
orą patenka iš lapų ir stiebų.
Taurinė raktažolė (Primula obconica). Turi alergenų, vadinamų priminu. Palietus šios raktažolės lapus, alergiškų žmonių oda lieka išberta spuogeliais, kartais ši alergija išsivysto į odos uždegimą.
Gebenė lipike (Hedera helix). Šis augalas lapuose gamina medžiagas, vadinamas farkarinoliu, kurios sukelia ryškiai raudonos spalvos odos patinimus.
Verbeną (Verbena) daugelis mielai augina savo balkone, šio augalo audiniuose yra medžiagų, kurios patekusios ant odos iš karto sukelia alergines reakcijas.
Kaktusai. Pavyzdžiui, opuncija (Opuntia) erzina odą prie jos prisikabinusiais dygliukais. Atsiranda niežėjimas, oda parausta.
Karpažolės (Eupborbia) ir krotonai (Codiaeum). Jų pieno spalvos sultyse yra erzinančių medžiagų. Jos gali sukelti odos uždegimus ir ryškius paraudimus.
Hiacintai (Hyacintbus) ir narcizai (Narcissus). Jų svogūnėliuose susidaro netirpių druskų kristalai, kurie erzindami pirštų odą gali sukelti jos uždegimą (persodinant ar valant svogūnėlius).

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: