Ne vienam sodininkui pavasarį ištįsta veidai, pamačius, kiškių ar pelių, nugraužtą vaismedžių žievę. jei žaizdelės nedidelės, jas aštriu peiliu nulyginame ir patepame sodo tepalu. Reikia tepti pažeistą medieną, o ne žievę. Tokios žaizdos gerai užgis, jeigu jas aprišime tamsia polietileno ar kitokia plėvele, popieriumi ir kt. Po plėvele greitai susidaro kaliusas. Taip aprišus galima užgydyti net dideles – pusės metro ilgio […]
Šviesa. Šviesoje fotosintezės būdu augalas gaminasi reikiamus angliavandenius. Geriausia augalas tarpsta, kai apšvietimas nemažesnis nei 10000 liuksų. Esant 1000 ir mažiau liuksų augalas nustoja augęs, nekrauna žiedų. Vidutiniškai jam per dieną reikia 12-16 valandų apšvietimo. Šiluma. Šiluma skatina augimą ir kitus procesus. Kuo šilčiau ir šviesiau laikomas augalas, tuo jam reikia daugiau vandens. Labai ribotai liekite augalus, kurie stovi vėsiai. Vanduo.
Graikinį riešutmedį verta auginti tik didesniuose soduose, nes plačiai išsišakojantis vainikas pavėsina didelį plotą. Kultūrinis graikinis riešutmedis sodintinas tik šiltesnėse vietose (kaip vynuogės). Ten, kur žiemą būna dideli šalčiai, šie medžiai labai nukenčia. Dirvai graikinis riešutmedis ne ypatingai reiklus. Mėgsta drėgmę. Vynuoges verta auginti tik tose vietovėse, kur būna šiltos saulėtos vasaros ir tik ankstyvųjų veislių. Vynuogės greičiau sunoksta, kai auginamos prie
Jos yra neaukštos ir statomos iš briaunuotų akmenų. Paskirtis – ne saugoti, bet tarnauti aplinkos grožiui. Priklausomai nuo dydžio, akmenys dedami trimis—keturiais sluoksniais, paliekant augalus sodinti horizontaliuose plyšiuose. Tvorelės aukštis – iki 80 cm. Tuomet apsodinama augalais, turinčiais nedidelę šaknų sistemą, kuriems pakanka vietos mažuose plyšiuose ir pasitenkina čia susikaupusia žemių atsarga. Už sienelės supilamas drenažo sluoksnis (žvirgždas, skalda) ir apipilama žemėmis.
Šeimininkė dažnai turi pažvelgti į savo sandėliuką ar spintą, kur laikomos uogienės, sultys, kiti konservai. Pastebėjus, kad pradeda gesti, dar galima juos išgelbėti. Pradėjus uogienei rūgti, skystis nupilamas į emaliuotą indą. Įberiama cukraus (1 litrui uogienės – 100-150 g), užvirinama, nugraibomos putos ir sudedama likusi uogienė. Verdama ant mažos ugnies, nugraibomos putos. Kai putų nebėra, uogienė supilama į švarius indus. Uogienė, marmeladai
Jei nusprendėte sode įsiruošti alpinariumą, kur geria derintųsi lauko akmenys ir jūsų mėgstamos gėlės – reikia ruoštis iš anksto. Apgalvokite, kokio dydžio alpinariumo norite ir kokias gėles jame sodinsite. Lemiamą reikšmę turi alpinariumo dydis. Jei plotelis tik kelių kvadratinių metrų, nesodinkite jame aukštų augalų. Tinkamų auginti alpinariume augalų yra labai daug – tai uolaskėlės (Saxifraga), perkūnropės (Sempervivum), gvaizdės (Armeria), gvazdikai (Dianthus),
Kaip rodo archeologiniai radiniai, egiptiečiai linus augino jau prieš 7000 metų. Sunku pasakyti, kada linai buvo sukultūrinti. Žinoma tik kultūrinio sėjamojo lino (Linum usitatissimum L.) protėvis. Tai siauralapis linas (Linum angustifolium L.) – daugiametis augalas, paplitęs prie Viduržemio jūros, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Dar neolito laikais tarp genčių buvo prekiaujama sėmenimis. Mūsų geografinėse platumose linai senovėje buvo itin svarbūs augalai, nes tiekė
Bulvės skutamos tik prieš pat verdant. Pamerktos ir paliktos vandenyje jos greit praranda vitaminus. Virti ir kepti bulves reikia prieš pat patiekiant. Verdamas bulves pjaustykite vienodais gabaliukais, kad visos išvirtų vienu metu. Dėkite j pasūdytą verdantį vandenį. Virkite ant nelabai stiprios ugnies. Nusunkusios šviežias išvirusias bulves, vandenį panaudokite sriubai, sultiniui ar padažui, nes jame liko vitaminų. Bulves galite paruošti
