Entomofiliniai augalai

Entomofiliniai (vabzdžių apdulkinami) augalai atsirado mezozojaus eroje, kai pasirodė gaubtasėkliai augalai. Tada entofiliniams (lankantiems žiedus) vabzdžiams susiformavo specializuoti organai žiedų nektarui bei žiedadulkėms rinkti ir pernešti. Šiuo metu apie 85 proc. augalų žiedadulkių perneša vabzdžiai. Jeigu jie išnyktų, žiediniai entomofiliniai augalai nustotų derėti ir ilgainiui žūtų. Taip pat išnyktų augalėdžiai gyvūnai, pirmiausia žinduoliai, jeigu nuskurstų augalija, padidėtų dirvos erozija ir žemėje […]

Entomofiliniai augalai Read More »

Kojų pėdų nuospaudos ir natūralūs metodai

Kojų nuospaudos, tai sustorėjęs raginis odos sluoksnis, kuris gali atsirasti per daug apkraunant krūviu savo kojas ir tuo pačiu pėdas. Tarp galimų nuospaudų atsiradimo priežasčių gali būti dėl per didelis kūno svoris ar per ilgos stovėjimo ant kojų valandos darbe ar atliekant kitą veiklą. Nuospaudų atsiradimo ant pėdų priežastimi gali būti nepatogi, spaudžianti, per ankšta ar

Kojų pėdų nuospaudos ir natūralūs metodai Read More »

Pasodintus medelius apdėkime mėšlu

Naujai pasodinti medeliai būna neatsparūs šalčiams. Pasitaiko, kad ir labai atsparių šalčiams veislių skiepai, pasodinti rudenį, nušąla, nes jie dar naujoje vietoje neįsitvirtino. Dažniausiai tai atsitinka, kai skiepai sodinami vėlai -rudenį ir žemė apie juos iki žiemos nenuslūgsta. Kad rudenį to neatsitiktų, kai tik prasideda šalčiai ir žemė kiek sustingsta, naujai pasodintus medelius reikia apkloti mėšlu. Jo dedame apie 20

Pasodintus medelius apdėkime mėšlu Read More »

Pelkinė vingiorykštė

Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) Daugiametis 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, stiebas stačias, viršutinė dalis šakota, lapai plunksniški, žiedynas – tanki šluotelė. Vainiklapiai balti arba rožiniai, kvapūs. Žydi birželio-liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga pelkių, upių ir ežerų pakrantėse, šlapiose pievose, drėgnuose miškuose, pagrioviuose. Mėgsta drėgnus ir daug maisto medžiagų turinčius dirvožemius. Paplitusi visoje respublikoje. Vaistams vartojami žiedai arba visa antžeminė

Pelkinė vingiorykštė Read More »

Pasiruoškime žemės pavasarinių daržovių daigams

Pavasarį dažnai pavėluojame išauginti daržovių daigų vien dėl to, kad iš rudens nebuvome pasiruošę žemės. Paprastai pavasarį visa žemė būna dar padengta sniegu arba giliai įšalusi. Todėl turime žemės pasiruošti tuomet, kada tai nesunku padaryti. Auginant daržovių daigus reikia turėti mėšlinės, velėninės, lapinės ar kitokios pūdyminės žemės. Pasiruošę jos laiku, pavasarį galėsime anksčiau pradėti auginti daigus ir greičiau valgyti žaliąsias daržoves.

Pasiruoškime žemės pavasarinių daržovių daigams Read More »

Daržovių laikymas žiemą (II)

Reikia pasirūpinti, kad kaupe esančios bulvės ar daržovės gerai laikytųsi, nešustų ir tam tikslui reikia įruošti vėdintuvus. Vėdintuvai daromi dveji – viršutinis ir apatinis. Apatinis vėdintuvas, tai stogelio formos įtaisinys, sukaltas iš kartelių su 2-3 cm tarpais orui išeiti. Jis tiesiamas -horizontaliai per visą kaupą, o jo galai turi likti išsikišę iš kaupo. Viršutinis vėdintuvas daromas status, kaminėlio pavidalo ir su stogeliu,

Daržovių laikymas žiemą (II) Read More »

Arbata iš vietinių augalų

Vietinių augalų arbata yra labai naudinga sveikatai, nes joje nėra žmogaus organizmui nepageidaujamo elemento – teino. Ji skani ir sveika. Arbatos gamybai renkami šie augalai ir jų dalys: 1. Lapai: obelų, beržų, didžiosios dilgėlės, gervuogių, šermukšnių, žemuogių, erškėčių, aviečių, juodųjų serbentų, liepų, vaistinės melisos, mėtų, bruknių, vyšnių, gudobelių, jazminų. 2. Ūgliai su žiedais: Čiobrelių, viržių, žemuogių. 3. Vaisiai: šermukšnių, erškėčių,

Arbata iš vietinių augalų Read More »

Prisikaskime vaistingųjų šaknų (II)

Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale). Šaknys su šakniastiebiais kasamos rudenį. Džiovinamos ir laikomos sausoje vietoje. Gelsvės šaknų nuoviras gydo žarnų atoniją, gerina virškinimą, mažina kraujo spaudimą. Vartoja širdies ligoms gydyti, jis stiprina lytinį pajėgumą. Gelsvės šaknys vartojamos kulinarijoje, parfumerijoje ir gėrimų gamyboje. Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale). Šaknys kasamos vėlai rudenį. Šaknų nuovirai greitina tulžies išsiskyrimą, kasos ir kepenų fermentų veiklą, gerina apetitą, jie vartojami

Prisikaskime vaistingųjų šaknų (II) Read More »

Scroll to Top