• Į verdantį vandenį įdėti smulkiais gabalėliais supjaustytas 2 skilteles česnako. Pakvėpuoti šiais garais kelias minutes. • Purkšti į nosį druskos tirpalą (1 šaukštelis jūros druskos stiklinei vandens). Valgomoji druska netinka. • Pravartu kojas tepti garstyčių miltelių košele. • Dažnai naudoti Šiltus kompresus. • Labai gerai naudoti oro drėkintuvą.
Tai dekoratyviniai citrininiai (Citrus) kambariniai augalai, auginami kubiluose. Dėl gražių vaisių, baltų kvepiančių žiedų ir visuomet žalių, blizgančių lapų jie tapo vienu iš dažniausiai auginamų augalų. Daugiausia ant palangių ir patalpose, kur maža vietos auginami 1-2 metrų aukščio Citrus microcarpa arba Fartunella japonica, arba šių abiejų veislių hibridai. Augalų žiedai ir vaisiai visus metus esti vienu kartu. Vaisiai išsilaiko kelias
Taip vadinama valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica) šaknis, kurias vartojame maistui. Šaknys užauga iki 30-40 cm ilgio ir 3-4 cm storio. Jos žievė juoda, todėl dažnai vadinama juodašakne, o vidus gelsvai baltas. Šaknyse gausu rauginių medžiagų, glikozidų, aldehidų ir kitų vertingų medžiagų. Gelteklės šaknys toli pralenkia kitas daržoves. Jos mažai kaloringos, tinka vartoti diabetikams. Daugiausia maistui ruošiamos panašiai kaip žiediniai kopūstai, dedamos
Tai visiems gerai pažįstama obelų veislė, greičiausiai išvesta Lietuvoje ar Lenkijoje. Veislė atspari šalčiams ir net šalčiausiomis žiemomis iššąla mažiau negu kitos veislės. Iš vasarinių veislių baltieji alyviniai užima pirmą vietą ne tik dėl atsparumo, bet ir dėl gražios formos, vienodos spalvos, pakankamo didumo, ankstyvo sunokimo ir gero skonio. Baltųjų alyvinių vaisiai prinoksta jau rugpjūčio mėnesį. Vaisiai skinami, kai tik odelė pradeda
Rūškanas rudens metas – artėja ir tikimybė susirgti peršalimo ligomis. Neužsimerkime prieš jų grėsmę, bet griebkimės profilaktikos, galinčios padėti išvengti arba nors sumažinti jų tikimybę. • Valgykite daugiau žalių daržovių (morkų, kopūstų, svogūnų ir ypač česnakų). • Stenkitės neperšalti kojų. )ei grjžote namo smarkiai sušalęs – pirmiausiai šildykite kojų padus. • Jei jūsų bute kuris nors pradėjo čiaudėti – tai
Džiovinimas turi nemažai privalumų. Tai pigus ir patikimas būdas, nes jam nereikia nei cukraus, druskos, išdžiovinta žaliava užima nedaug vietos. Svarbiausia – gerai išdžiovinti vaisiai, uogos ir kt. išlaiko ne tik būdingą aromatą, skonį, bet taip pat organizmui reikalingas mineralines medžiagas ir vitaminus. Žolynus nuo seno moterys džiovino sukabinusios perpučiamoje palėpėje. Namų sąlygomis uogas, vaisius, daržoves paprasčiausia džiovinti ant viryklių,
Džiovinami visi vamzdeliniai grybai, taip pat breidžiukai, pievagrybiai ir net kelmučiai. Tam parenkami neseni, tvirti grybai. Jie perrenkami, nuvaloma žemės, spygliai, lapai, bet neplaunami. Baravykų koteliai visai arba dalinai nupjaunami (paliekama ne daugiau kaip pusė kotelio). Raudonikiai bei lepšės su koteliais perpjaunami vertikaliai pusiau arba į 4 dalis (jei dideli). Briedžiukų ir bobausių nupjaunamos apatinės kotelių dalys. Kelmučių džiovinamos tik kepurėlės. Didelės
Jurginų šakniagumbius žiemojimui reikia ruošti pasirodžius jau pirmosioms stipresnėms nakties šalnoms. Šalnoms pakandus, jurginų lapai tuojau pajuoduoja. Tai rodo, kad laikas kasti jų šakniagumbius. Prieš kasimą jurginų stiebai nupjaustomi 10-15 cm aukštyje virš žemės paviršiaus. Negalima jurginų stiebų sukinėti, juos reikia nupjauti aštriu peiliu. Negalima jų rauti, bet atsargiai su kastuvu iškasti. Jurginai žiemojimui paliekami su prie šakniagumbių esančiomis žemėmis. Iškasus
