Katalikų šventė, švenčiama 50-ąją dieną po Velykų, kai minimas šv. Dvasios nužengimas ant apaštalų bei Bažnyčios kūrimo užbaigimas ir jos viešojo veikimo pradžia. Pats Šventosios Dvasios nusileidimas ugnies liežuvio pavidalu ant apaštalų, suteikęs jiems galią kalbėti visomis kalbomis, pranašauti, gydyti, aprašytas Apaštalų darbų knygoje. IV a. Bažnyčia patvirtino Sekminių dogmą ir šventę. Sekminės yra trečia (greta Kalėdų ir Velykų) didžioji katalikų […]
Valgomasis salieras – Apiaceae šeimos augalas, nuo seno žinomas visame pasaulyje. Liaudies medicina sako, kad salierų biologiškai aktyvios medžiagos gerina nervų sistemos veiklą, regėjimą, inkstų darbą, skatina organizmo atsparumą infekcijoms, tinka seasant širdies, kraujagyslių ligomis. Salierų daigų darže nepatariama sodinti anksčiau gegužės mėnesio vidurio, nes anksčiau pasodinti augalai gali netrukus pradėti auginti žiedstiebius. Salierų daigus galima sodinti net ir birželio pradžioje, svarbu
Paprastoji garšva Paprastąją garšvą galima išnaikinti tik pavasarį ir rudenį perkasant dirvą ir rankomis išrenkant kiekvieną piktžolių gabalėlį. Jei paprastųjų garšvų ypač daug, jas nupurkškite „Raundapu”, o dirvožemio paviršių uždenkite juoda polietileno plėvele. Daržinė pienė Daržines pienes pavyks išnaikinti tik giliai perkasant dirvožemį ir išrenkant šių piktžolių šaknynus. Kiaulpienė Kiaulpienes pavyks išnaikinti, jei jas reguliariai ravėsite ir ištrauksite šių augalų šaknis.
Gražūs ir puošnūs vaismedžiai bei vaiskrūmiai gali nederėti dėl įvairių priežasčių. Viena jų – pernelyg gausus augalų tręšimas. Jei vaismedžius’ir vaiskrūmius pernelyg gausiai tręšite, jie užaugs gražūs augalai – užaugins ilgus ūglius, stambius žalius bei sultingus lapus. Tačiau šių augalų ūgliai net ir vasaros pabaigoje dar net nepradės bręsti, o tuo labiau – neaugins vaisių. • Vaismedžiai ir vaiskrūmiai beveik nežydi
Išgenėtame serbentų krūme kas metai stengiamasi palikti skirtingo amžiaus, stiprių stiebų. Tada jie dera gausiai ir ilgai. Perkant serbentus žinotina, kad jie turi būti su ne mažiau kaip trim ūgeliais. Pirmųjų metų rudenį tie ūgeliai sutrumpinami iki 2-4 pumpurų. Kitais metais iš miegančiųjų pumpurų užauga keli nauji stiebeliai. Antraisiais ir trečiaisiais metais iškerpamos nulūžusios, ligotos ant žemės gulinčios šakos. Daugiausiai žiedinių pumpurų sukrauna
• Kopūstiniai augalai yra reiklūs drėgmei, tačiau per sausrą laistymo vanduo greitai išgaruoja. Pabandykite kopūstinius augalus lieti kitaip: tuščią plastmasinį butelį kakleliu žemyn pastatykite šalia kiekvieno kopūsto augalo, įspauskite į žemę. Iškratykite į butelio kakliuką patekusias žemes, pripildykite pilną butelį vandens ir įstatykite dirvoje taip, kad butelis tvirtai laikytųsi. Vanduo iš butelio išbėgs palaipsniui, diWą sudrėkindamas 10-15 cm gylyje, drėgme aprūpindamas kopūstų šaknis.
Kopūstinių augalų priežiūra ir kova su kenkėjais Read More »
Jei norite ilgiau valgyti žiedinius kopūstus, juos pasėkite birželio 1-15 dienomis. Jei žiedinius kopūstus pasėsite anksčiau, jų galvutės sunoks anksčiau, dar augdamos darže, o jei vėliau- žiediniai kopūstai iki rudens šalčių nesuspės užauginti vešlių lapų, todėl ir nokindami sugebės užauginti tik mažas galvutes. Žiedinių kopūstų galvutes patariama baigti nokinti 60-70 cm į žemę įkastame šiltnamyje. Iš pradžių iš šiltnamių iškaskite žemes, po
Lietuvoje auga virš 100 nuodingųjų augalų rūšių. Tai – dažniausiai žiediniai augalai. Kartu jie ir vaistiniai augalai, iš kurių farmacijos pramonė gamina labai svarbius vaistus. Tai – rusmenės, pakalnutė, rudeninis vėlyvis ir kiti. Reikia vengti nuodingųjų augalų, augančių kaimo sodybose, laukuose ar miškuose. Nemažai jų auginama darželiuose kaip dekoratyviniai augalai. Iš tokių paminėtini: rudeninis vėlyvis, didysis pentinius, įvairios rusmenių rūšys, mėlynoji
