Sausmedžiai

Sausmedžiai dar palyginti mažai žinomi dekoratyviniai ir vaisiniai augalai mūsų sodininkams mėgėjams. Tai pačios pirmosios mūsų krašte sunokstančios uogos. Valgomieji sausmedžiai savaime paplitę JAV, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. 1890 m. JAV pirmą kartą atrastas japoninis sausmedis. Šis augalas turi priešuždegiminių savybių. Sausmedžiai – šviesomėgiai medingi vaisiniai augalai, užaugantys iki 0,7-2 m. Žiedai smulkūs, šviesiai geltoni, gausiai lankomi bičių ir kitų […]

Sausmedžiai Read More »

Vejos priežiūros darbai

Žolės veją reikia pradėti pjauti gegužę, o baigti – spalį. Svarbiausia pjovimo taisyklė: žolės veją pjaukite dažnai, bet ne pernelyg tankiai. Pavasarį ir anksti rudenį žolės veją reikia pjauti 1 kartą per savaitę, o vasarą žolės veją tenka pjauti net 2 kartus per savaitę. Jei žolės veja nauja, patariama pjauti tik žolės galiukus. O kelerių metų vejos normalus aukštis

Vejos priežiūros darbai Read More »

Medaus rūšys

Meduje yra žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio ir vitaminų. Nektarinis arba žiedadulkių medus, surinktas iš vienos rūšies augalų, vadinamas monofloriniu, surinktas iš įvairių augalų – polifloriniu. Liepų medus – vienas geriausiųjų. Jis skaidrus, bespalvis arba gelsvai žalsvas, gana tirštas, kvepia liepžiedžiais. Labiausiai tinka gydyti peršalimo ligas. Baltųjų ir rausvųjų dobilų medus – bespalvis arba gelsvas, malonaus skonio,

Medaus rūšys Read More »

Vaisių skynimas

Svarbiausia nustatyti laiką, kada vaisiai turi būti skinami, nes nuo to priklauso jų skonis ir vertė. Jie turi būti skinami ne per anksti ir ne per vėlai. Jei nuskinami per anksti, būna nesuaugę, nespalvingi ir jų skonis blogesnis, o jei per vėlai – lengvai susispaudžia ir šiaip greitai sužalojami. Kai kurie vaisiai tinka valgymui tiesiai nuo medžio, pvz.: trešnės, vyšnios, slyvos,

Vaisių skynimas Read More »

Kukurūzai

Rugsėjo mėnesį jau paprastai daržuose nebėra nei žalių žirnių, nei pupelių. Tačiau turime daržovę, kuri savo skoniu ir maistine verte jiems prilygsta – tai kukurūzai. Ne visos kukurūzų veislės yra vienodos. Mūsų skonį bene geriausiai patenkina cukriniai kukurūzai. Kukurūzų tėvynė yra Amerikos atogrąžos, ir Europoje jie subręsta tik tuose kraštuose, kur auginamos vynuogės. Atrankos būdu pavyko užauginti tinkamas maistui veisles, kurios

Kukurūzai Read More »

baltoji lelija

Lelijų auginimas

Lelijų auginimas. Kaip ir kada sodinti lelijas? Visų pirmą paruoškite tinkamai dirvą. Lelijas patariama sodinti purioje žemėje, kuriuoje gali būti šiek tiek smėlio ir perpuvusio mėšlo. Į 1 m2 dirvos, kurioje auginsite lelijas, galite suberti 1 stiklinę medžio pelenų. Geriausias laikas sodinti lelijų svogūnėlius yra rūgpjūčio mėnuo. Lelijas patariama sodinti 20 – 25 cm gylyje

Lelijų auginimas Read More »

Dirvos tręšimas rudenį

Gausų derlių pavyks užauginti tik tada, jei dirvoje bus pakankamai augalams reikalingų maistinių medžiagų. Svarbiausios augalų maistinės medžiagos yra šios: azotas, fosforas, kalis ir kalcis. Azotą augalai vartoja aktyviai augindami ūglius ir lapus, todėl šiomis trąšomis dirvožemį patariama tręšti nuo pavasario iki vidurvasario. Fosforas skatina žiedpumpurrų susidarymą, kalis spartina augimą, stiprina ir apsaugo nuo kenkėjų bei ligų, o kalcis reguliuoja dirvos

Dirvos tręšimas rudenį Read More »

Kaip pasigaminti komposto?

Visų pirma gaminant kompostą parinkite pavėsingą vietą, kad jo nedžiovintų saulė. Kompostinė turi būti ne mažesnė kaip 1 m3 dydžio, nes didesnėje kompostas įkaista iki reikiamos ligų sukėlėjams sunaikinti temperatūros. Komposto dėžę galite daryti iš medžio, šiferio, sutvirtinti plytomis. Nekompostuokite į sandarias talpas, duobes, nes ten nepatenka oras. Komposto dėžės turi būti be dugno, kad dirvos organizmai galėtų laisvai judėti. Dėžę

Kaip pasigaminti komposto? Read More »

Scroll to Top